Rambyno pasienio punkto atidarymas - kitąmet

Apie tai, kad naujojo pasienio punkto atidarymas atidedamas mažiausiai pusmečiui, per Verslo dienos konferenciją Kaliningrade prasitarė srities gubernatorius Antonas Alichanovas. Jis neslėpė, kad nespėjama visko laiku baigti.

Pasienio punkto infrastruktūros statybos ir įrengimo darbus kuruoja Rusijos transporto ministerija. Ji tikėjosi, jog iki šių metų vidurio bus baigti tiesti ir visi privažiuojamieji keliai, kad pasienio punktas galėtų pradėti veikti.

Tačiau, kaip dabar aiškėja, Rusijos statybininkai nesusidoroja su tokiais darbų tempais. Pasak A. Alichanovo, norint, kad naujasis pasienio punktas sėkmingai funkcionuotų, reikia ne vien sukurti tam būtiną infrastruktūrą – šalia punkto yra perspektyvi teritorija, kurioje taip pat gali būti plėtojama veikla, susijusi su valstybės sieną kertančių žmonių aptarnavimu.

„Aptarnavimo infrastruktūrą galima plėtoti ir Nemano bei Slavsko kryptimi“, – vietos žiniasklaidoje cituojamas Kaliningrado srities gubernatorius. Dubkų pasienio punkto įrenginiai, statiniai, kuriems Rusija papildomai skyrė 1,97 mlrd. rublių (27 mln. eurų), yra būtini, kad Dubkų-Rambyno pasienio punktas pradėtų funkcionuoti.

Mat iki šiol Rusijos dalyje baigtas statyti tik naujas tiltas per Nemuną, jungiantis Lietuvą su Kaliningrado sritimi.

Iš pradžių planuota, jog naujasis pasienio punktas pradės veikti 2017 metų birželį, tačiau Rusijoje užtrukus darbams jo įkurtuvės atidėtos iki praėjusių metų vasaros, o vėliau įvardyti šių metų pirmasis ar antrasis ketvirtis.

Rusijai teko keisti dar 2006 metais patvirtintą Dubkų pasienio punkto projektą, nes paaiškėjo, kad statiniams ir įrenginiams buvo parinktos tokios medžiagos, kurių praėjus beveik dešimtmečiui jau niekas nebegamino.

Todėl prireikė laiko projektui pakoreguoti. Tai padarius nuo 2017 metų statybos darbai buvo atnaujinti. Lietuvoje 4 kilometrų ilgio Panemunės aplinkkelis nutiestas prieš ketverius metus.

Bet daugiau kaip 26 mln. eurų kainavusio kelio ruože prie tilto per Nemuną jau pastebimas ryškus kelio sankasos brokas – ji sėda, atsirado dangos geometrinių pakitimų.

Deformuoti kelio išilginis ir skersinis profiliai, akivaizdžiai matyti kitų elementų, apsauginių atitvarų, tvoros, apšvietimo tinklo defektų. Vietomis kelias įdubęs apie metrą, ir pagrindinė to priežastis – po juo esantis 5 metrų durpių sluoksnis.

Į tai nei projektuojant aplinkkelį, nei jį tiesiant deramai neatsižvelgta. Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas „Lietuvos žinioms“ yra teigęs, jog šiuo metu kelio sankasos stabilumui grėsmės nekyla, tačiau tolesnės ilgalaikės dangos deformacijos – neišvengiamos.

Jos dar labiau padidės pradėjus eksploatuoti kelią. Tiek projektuotojai, tiek statybininkai brokui taisyti turi laiko iki rugpjūčio.