Priekrantės žvejai bejėgiai prieš ruonius

Priekrantės žvejai bejėgiai prieš ruonius

Baltijos jūros priekrantės žvejai tarsi išganymo laukia Aplinkos ministerijos žadamų imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti pilkųjų ruonių jiems daromą žalą.

„Liūd­ni po­pie­riai. Gal po de­šimt­me­čio kas nors ir pa­si­keis. Jū­ro­je ruo­nių vis dau­gė­ja, jie nai­ki­na mū­sų lai­mi­kį. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja vis ža­da ką nors da­ry­ti. Esa­me su­skai­čia­vę, kad per mė­ne­sį ruo­niai su­dras­ko 100 tink­lų. Ne­beap­si­mo­ka žve­jo­ti“, – LŽ tei­gė prie­kran­tės žve­jys Vy­tau­tas Se­krec­kas.

Žve­jai pil­kuo­sius ruo­nius jau at­vi­rai va­di­na ken­kė­jais, ta­čiau šie jū­rų žin­duo­liai yra įra­šy­ti į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą, tad jų me­džio­ti ne­ga­li­ma.

Žlun­ga verslas

Pa­sta­rai­siais me­tais kiek­vie­ną žie­mą ir anks­ty­vą pa­va­sa­rį pa­grin­di­nė prie­kran­tės žve­jų te­ma – ne kas ir kiek žu­vų su­ga­vo, o kiek pra­ra­do. Mat jū­ro­je pra­dė­jus siau­tė­ti ruo­nių gau­joms žūk­lė yra ti­kras iš­šū­kis, o žve­jai apim­ti ne­vil­ties dėl nuo­sto­lin­gos veik­los.

„Net žve­jai mė­gė­jai pra­dė­jo skųs­tis. Ruo­niai net ne­be­bi­jo žmo­nių, puo­la ban­do­mis. Anks­čiau jų tiek ne­bu­vo, o da­bar per die­ną jū­ro­je vi­zua­liai ruo­nių su­skai­čiuo­ji 50. Ir tai – tik iš­ki­lu­sius į van­dens pa­vir­šių, o kiek jų dar po van­de­niu“, – pa­sa­ko­jo V. Se­krec­kas.

Jis pa­tei­kė ir pa­vyz­dį: echo­lo­to rod­me­nys ro­dė, jog žu­vų tink­luo­se – daug, ta­čiau nu­plau­kę jų iš­trauk­ti žve­jai li­ko prie su­ski­lu­sios gel­dos.

„Nė vie­nos žu­vies ne­be­ra­do­me. Vis­kas iš­plėš­ta, iš­dras­ky­ta. Kal­bė­jau su ko­le­go­mis. Gi­ru­liuo­se, Kark­lė­je, Pa­lan­go­je, Šven­to­jo­je – tas pats. Tų ruo­nių pil­na – dau­giau nei kar­vių lau­kuo­se va­sa­rą. Ne­įma­no­ma žve­jo­ti, vers­las žlun­ga. Se­niai svars­to­me iš jo pa­si­trauk­ti, nes ruo­nių ne­ga­li­ma me­džio­ti. Šve­dai, suo­miai juos šau­do, o pas mus – sau­go vals­ty­bė“, – kal­bė­jo žve­jys.

Ran­da tik išgraužas

Šven­to­jo­je į jū­rą iš­plau­kian­tis An­ta­nas Va­liu­kas pa­si­da­li­jo pi­kan­tiš­ko­mis de­ta­lė­mis apie tai, kaip pil­kie­ji ruo­niai do­ro­ja žu­vis.

„Jie nu­ėda jas iki uo­de­gos, kur ikrai. Da­bar men­kės, stin­tos ei­na, o ran­di iš­grau­žas. Šla­kio ne­be­pa­gau­si aps­kri­tai, stri­mė­les iš­dras­ko, o men­kes iš­kart su­ėda“, – pa­sa­ko­jo žve­jys.

Esą Šve­di­jos žve­jai dėl ruo­nių net iš­par­duo­da lai­vus, at­si­sa­ko vers­lo. „Pa­na­šiai ir mes mąs­to­me, bet dar žve­jo­ja­me. Jei trau­ki tink­lą, o ja­me – tik 1,5 ki­log­ra­mo svei­kų žu­vų, tai koks čia pra­gy­ve­ni­mas?“ – skun­dė­si šven­to­jiš­kis.

Jū­ro­je daž­niau­siai už­me­ta­mi 50–60 me­trų il­gio tink­lai, o vie­nas toks kai­nuo­ja be­veik 60 eu­rų.

Mi­nis­te­ri­ja reaguoja

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai LŽ pa­ti­ki­no, kad Bal­ti­jos prie­kran­tės žve­jų prob­le­mos dėl ruo­nių yra rim­tos, ir jau svars­to­ma, kaip jas spręs­ti: bus tai­ko­mas žve­jų įran­gos pra­ra­di­mo kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mas.

2013–2014 me­tais or­ga­ni­zuo­tas ne vie­nas se­mi­na­ras ir mo­ky­mai, skir­ti ruo­nių po­pu­lia­ci­jai prie mū­sų kran­tų. Pa­tir­ti­mi da­li­jo­si spe­cia­lis­tai iš Len­ki­jos, Es­ti­jos, Suo­mi­jos, Šve­di­jos. Da­bar me­džio­ti ruo­nius ga­li­ma tik Suo­mi­jo­je ir Šve­di­jo­je. Suo­mi­jo­je ga­li­ma nu­šau­ti 600 ruo­nių, bet tiek ne­su­me­džio­ja­ma. Mat me­džio­ti ga­li­ma ten, kur jie il­si­si, ko­lo­ni­jo­se, nes jū­ro­je nu­šau­ti ruo­nį ne taip jau ir pa­pras­ta.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja, no­rė­da­ma įver­tin­ti ruo­nių ke­lia­mą žve­jams prob­le­mą, krei­pė­si į Len­ki­jos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Suo­mi­jos ir Šve­di­jos ap­lin­ko­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas. Vi­sos šios ša­lys pri­pa­ži­no, kad ruo­niai da­ro di­de­lę ža­lą žve­jy­bai.

Suo­miai kom­pen­suo­ja ža­lą už 1,7 mln. eu­rų per me­tus, es­tai siū­lo su­bsi­di­jas ruo­niams at­spa­rioms gau­dyk­lėms įsi­gy­ti, kom­pen­suo­ja ža­lą, bet pra­šy­mai kom­pen­suo­ti re­ti, o mi­nė­tų gau­dyk­lių žmo­nės įsi­gy­ti taip pat ne­sku­ba.

Kai­my­nė­se vals­ty­bė­se ban­do­ma tai­ky­ti įvai­rias pa­sy­vias ap­sau­gos nuo ruo­nių prie­mo­nes, kai ap­siei­na­ma be šau­tu­vo. Pa­vyz­džiui, sta­to­mi tink­lai su švy­tin­čiais plū­du­rais, nau­do­ja­mas skaus­mą su­ke­lian­tis gar­si­nis sig­na­las per ar­ti tink­lų pri­plau­kian­tiems ruo­niams, siū­lo­ma žve­jo­ti ne­sud­ras­ko­mo­mis gau­dyk­lė­mis, spe­cia­liais tink­lais.

Len­ki­jo­je nuo­lat ste­bi­ma per 3 tūkst. pil­kų­jų ruo­nių, Lat­vi­jo­je – 1500–4500, Es­ti­jo­je – apie 3600, Suo­mi­jo­je – be­veik 10 tūkst. ruo­nių.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder