Prefektūros šturmo inscenizacija nukėlė į 1923-iuosius

Tikriausiai sunku būtų sugalvoti geresnį būdą paskatinti žmones domėtis istorija. Nors lauke spaudė stiprus šaltukas, klaipėdiečiai rinkosi į Teatro aikštę vedini mažamečiais vaikais. Prasidėjus Klaipėdos ir Kauno karybos istorinių klubų parengtai šturmo inscenizacijai minioje nestigo emocijų.

“Mes vieną sužeistąjį padėjome išgelbėti. Turėjau kišenėje saldainį, su vaikais išlupome ir padavėme sužeistajam. Kaip mat atgijo”, - pasakojo garbingo amžiaus ponia.

“Tai bent mūšis”, - negalėjo atsidžiaugti keturmetis Paulius ir gniaužė rankoje po mūšio ant grindinio likusias gilzes. Prisiminimui iš sukilėlių šautuvų prikritusių gilzių prisirinko daugelis susirinkusiųjų.

Pasak Klaipėdos karybos istorinio klubo vadovo Egidijaus Kazlauskio, stengtasi, kad anuometinės prancūzų prefektūros šturmas atrodytų kuo autentiškiau. Tačiau nedaug trūko, kad inscenizacija būtų sugadinta.

“Stengėmės, kad ne tik sukilėliai ir prancūzų kareiviai atrodytų kuo autentiškiau. Atkurti tų laikų Prancūzijos karininkų uniformas – buvo pats sudėtingiausias uždavinys. Parsisiuntėme keletą autentiškų uniformų iš Tailando bei Prancūzijos ir pagal jas siuvome kitas uniformas. Net ir rasti tokio atspalvio, kokios buvo prancūzų uniformos, medžiagą nebuvo lengvas uždavinys”, - pasakojo E. Kazlauskis.

Tam, kad akies nerėžtų urbanizuotos senamiesčio gatvės – buvo uždangstyti visi kelių eismo ženklai, iš anksto buvo paprašyta, kad miestiečiai nestatytų toje vietoje savo automobilių.

“Deja, ne visi žmonės supratingi. Šįryt toje vietoje, kur turėjo vykti inscenizacija stovėjo net penki automobiliai. Teko ilgai paplušėti, kad jų čia neliktų. Kitaip nežinau kaip būtų atrodę 1923-ųjų metų sukilėliai jų fone. Beje, iki pat šio ryto tiksliai nežinojome, ar įsileis mus to pastato, kuriame įkurdinome prancūzų prefektūrą, savininkai. Laimei – įsileido”, - detales pasakojo E. Kazlauskis.

Žiūrovai ne tik aplodismentais palydėjo teatrališką prancūzų išvarymą, bet ir priėję asmeniškai dėkojo inscenizacijos dalyviams už išskirtinį reginį.

“Džiaugiamės, kad pagaliau, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-metį pavyko įgyvendinti idėją, kuri kilo dar prieš penketą metų. Ruošėmės labai atsakingai ir galiu patikinti, kad tuomet viskas atrodė labai panašiai“, - tikino renginio organizatorius.

Pasibaigus pasirodymui žmonės neskubėjo skirstytis ir dar apžiūrėjo specialiai Teatro aikštėje eksponuotą parodą, skirtą prisiminti 1923-ųjų metų sukilimą.