Potvynis atšalus keičia gyvenimą

Vakar apie situaciją potvynio apsemtame pamaryje buvo kalbama Šilutės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje. Jame svarstyta galimybė į pagalbą pasitelkti ne tik vikšrines kariškių amfibijas, bet ir Nemirsetoje nuolat budintį Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnį Mi-8.

Tokios pagalbos būtų prašoma, jei pas nelaimės ištiktus žmones potvynio zonoje nebus galimybės patekti kitokiu būdu.

Atšalus orui, iš kariškių amfibijų nėra jokios naudos. Amfibijos PTS-M užduotis potvynio zonoje gali vykdyti tik tada, kai ledo storis neviršija 10 cm, o vandens gylis yra mažesnis nei 1,4 m. Jos negali būti eksploatuojamos naktį ir kai vandens srovės greitis yra didesnis nei 2,5 metro per sekundę.

Tad nuo sausio 11 d., kada atgabentos, jos į potvynio zoną išvyko vos kelis kartus.

Negali amfibijos pasigirti ir operatyvumu. Gavus pagalbos prašymą, įgula iš dislokacijos vietos išvyktų ne anksčiau nei po dviejų su puse valandų.

Netrukus šis amfibijos paruošimo operacijai laikas gali užsitęsti dar ilgiau, nes kariuomenė iš potvynio kamuojamų Pagėgių ir Šilutės rajonų savivaldybių pageidauja atšaukti į jas pasiųstus karius.

Jei potvynio zonoje liktų tik amfibijos, jų išvykimui paruošti laiko reikėtų dvigubai - maždaug 5 valandų.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Ambrozaičio, toks noras visiškai suprantamas, nes kariškiai pamaryje šaltą žiemą gyvena ir maitinasi ne pačiomis geriausiomis sąlygomis. „Aptarę situaciją ir įvertinę jos perspektyvas, mes rekomendavome palikti budėti vieną ekipažą, kuris esant reikalui galėtų skubėti į pagalbą su Pagėgiuose ar Šilutės rajone dislokuota amfibija“, - vakar vakare „Respublikai“ sakė ir Šilutės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijai vadovaujantis R.Ambrozaitis.

Šiuo metu gelbėtojų pagalbos potvynio zonoje gyvenantiems žmonėms iš esmės nereikia. Jiems padeda pati gamta, kuri vandens paviršių padengė storu ledu. Juo be didesnio pavojaus keliaujama iš namų ir apsirūpinama maistu bei būtiniausiais daiktais.

Tačiau viskas gali kardinaliai pasikeisti kokioje nors apsemtoje sodyboje kilus gaisrui ar stipriai sunegalavus jos gyventojui.

R.Ambrozaičio teigimu, siekiant tokioms nelaimėms užbėgti už akių, bus imtasi prevencinių priemonių - lankomasi sodybose, kalbama su žmonėmis, tikrinama gyvenamųjų namų ir ūkinių pastatų priešgaisrinė būklė.