Politikų "vokelių" byloje - žaidimas sąvokomis

Teismas išklausė keleto Tarybos narių parodymus, baigiamąsias kalbas, kaip liudytojai savo žodį tarė Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė ir savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Prokurorų teigimu, iš politikų tikimasi į miesto biudžetą sugrąžinti per 689 tūkst. litų. Paskaičiuota, kad didžioji dalis politikų turėtų grąžinti po kelis tūkstančius litų. Daugiausia priskaičiuota Vygantui Vareikiui - net per 27 tūkst. litų.

Teigiama, kad 2006-2008 m. atlyginimas Tarybos nariams mokėtas jų pagrindinėse darbovietėse ir už laiką, praleistą Tarybos, komitetų posėdžiuose. Kadangi politikai iš savo pagrindinių darboviečių nepateikė pažymų, kad tuo metu, kai dalyvauja posėdžiuose, negauna pagrindinio atlyginimo, jie neturėjo teisės gauti atlyginimo iš miesto biudžeto.

Esą neteisėtai buvo mokėti ir pinigai vadinamuosiuose "vokeliuose", nes tai daryta pagal negaliojančius Tarybos sprendimus: jie nebuvo paskelbti spaudoje.

Šioje vietoje užvirė tikri debatai, mat pats Tarybos dar 2003 m. priimtas sprendimas dėl išmokų nebuvo skelbtas spaudoje kaip esą vidinis dokumentas.

"O tokie dokumentai įsigalioja nuo jų priėmimo, tai nėra norminis aktas, kuris įsigalioja tik po paskelbimo spaudoje. Problema ta, kad nėra kaip nustatyti: tas sprendimas buvo norminis aktas ar individualus? Klaipėdos apygardos administracinis teismas išaiškino, kad individualus, o Vyriausiasis administracinis teismas - kad norminis. Tai jei net aukščiausios kvalifikacijos teisėjai turi skirtingas nuomones, kaip galėjo žinoti administracijos darbuotojai, juoba - politikai?" - klausė savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Eimantaitė.

Ji atkreipė dėmesį ir į precedentą, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinis planas galioja, nors jis ir nebuvo skelbtas spaudoje.

"Taip pat neaišku, kas turėjo priimti sprendimą: skelbti ar ne spaudoje? Jei nebuvo paskelbta, tad, matyt, buvo nuspręsta, kad tai vidinis dokumentas", - dėstė teisininkė.

Tačiau K. Vintilaitės manymu, sprendimas turėjo būti skelbiamas spaudoje, tad to nepadarius 2003-aisiais visi kiti pakeitimai dėl išmokų ir algų yra negaliojantys, nors vėliau ir buvo viešinami pagal nustatytą tvarką.

Patys teisiamųjų suole atsidūrę politikai ir toliau vieningai tvirtino, kad atsakyti turi tie, kurie mokėjo pinigus bei neinformavo apie galimus pažeidimus.

"Tas dabar svarstomas ieškinys buvo sugalvotas prieš rinkimus ir yra politinis farsas. Teisinėje bazėje numatyta, kad darbas turi būti apmokamas, o mano pagrindinėje darbovietėje darbo grafikas buvo laisvas, dirbau ir Taryboje, o pažymų jokių pateikti niekas neprašė. Ir Tarybos narys neprivalo atsakyti, ar buvo paskelbtas sprendimas spaudoje, ar ne", - dėstė buvęs uostamiesčio meras Benediktas Petrauskas.

Vytautas Čepas pažymėjo, kad per metus Taryba priima apie 600 sprendimų, tad neįmanoma politikui nuolat sekti ir tikrinti, ar jie paskelbti spaudoje.

"O dėl algos, tai prašė manęs pažymos, sužinojau tą mizerną sumą ir pasakiau, kad pervestų vaikų darželiui", - ironiškai kalbėjo jis.

Vytautas Valevičius apskritai teigė, jog prokuratūra pateikdama ieškinį teismui žeminą visą Tarybą, esą garbūs Klaipėdos miesto piliečiai, politikai turi jaustis dabar kaip vagys ir nusikaltėliai.