Poilsiautojų šunys siutina gelbėtojus

Žmo­nės vi­siš­kai ne­pai­so drau­di­mo į ofi­cia­lius pa­plū­di­mius ves­tis ke­tur­ko­jus au­gin­to­jus.

„Daug kar­tų pra­šė­me Pa­lan­gos val­džios skir­ti da­lį pa­plū­di­mio spe­cia­liai poil­siau­to­jams su šu­ni­mis. Bet to ne­pa­da­ry­ta. To­dėl mū­sų gel­bė­to­jai tu­ri kas­dien pa­pil­do­mai varg­ti su ke­tur­ko­jus at­si­ve­dan­čiais šei­mi­nin­kais ir iš­pra­šy­ti juos iš plia­žų“, - LŽ sa­kė Pa­lan­gos gel­bė­ji­mo sto­ties vir­ši­nin­kas Jo­nas Pi­rož­ni­kas.

Bė­da ta, kad pa­čios sa­vi­val­dy­bės ne­ga­li įtei­sin­ti spe­cia­lių pa­plū­di­mių, skir­tų poil­siau­to­jams su šu­ni­mis, nes tai da­ry­ti drau­džia na­cio­na­li­niai tei­sės ak­tai. Po­li­ti­kai ke­ti­na siū­ly­ti juos keis­ti.

Net sle­pia rankinėse

Į vi­sus ofi­cia­lius Lie­tu­vos pa­jū­rio pa­plū­di­mius nuo ge­gu­žės 15 iki rug­sė­jo 15 die­nos ves­tis gy­vū­nus griež­tai drau­džia­ma. Už šios tai­syk­lės pa­žei­di­mą au­gin­ti­nio šei­mi­nin­kui gre­sia 29 eu­rų bau­da.

„Ta­čiau bau­dos ne­ski­ria­mos. Gel­bė­to­jai tie­siog prie­ina prie poil­siau­to­jų, at­si­ve­du­sių šu­nis, ir man­da­giai pa­pra­šo pa­si­ša­lin­ti iš pa­plū­di­mio. Drau­di­mas ve­džio­tis au­gin­ti­nius ku­ror­ti­nio se­zo­no lai­ko­tar­piu ga­lio­ja tik ofi­cia­liuo­se pa­plū­di­miuo­se - tuo­se, ku­riuo­se bu­di gel­bė­to­jai. Pa­lan­gos at­ve­ju to­kių plia­žų ruo­žas sie­kia net 12 ki­lo­me­trų, to­dėl žmo­nėms čia pa­bū­ti le­ga­liai su šu­ni­mis nė­ra ga­li­my­bių“, - kal­bė­jo J. Pi­rož­ni­kas.

Jo tei­gi­mu, ke­tur­ko­jus prie jū­ros at­si­ve­da ar at­si­ne­ša kas de­šim­tas poil­siau­to­jas. „Kai ku­rie at­ei­na su do­gais, pit­bu­liais, vilk­šu­niais. Yra ne­ma­žai to­kių, ku­rie ran­ki­nė­se at­si­ne­ša la­bai iš­po­pu­lia­rė­ju­sius ma­žus Jork­šy­ro ter­je­rus. Bet juk tai - vis tiek šuo. Jis ne­tu­pės ran­ki­nė­je va­lan­dų va­lan­das, kol šei­mi­nin­kai de­gin­sis, pra­mo­gaus. Poil­siau­to­jai la­bai nuo­šir­džiai aiš­ki­na, kad au­gin­ti­niai - tar­si jų šei­mos na­riai, ta­čiau tai­syk­lės yra tai­syk­lės“, - dės­tė gel­bė­to­jų va­do­vas.

J. Pi­rož­ni­kas ti­ki­no ne kar­tą siū­lęs Pa­lan­gos val­džiai pa­ga­liau ryž­tis ir tei­sės ak­tais nu­sta­ty­ti vie­tą, kur žmo­nės va­sa­rą ga­lė­tų le­ga­liai ves­tis sa­vo ke­tur­ko­jus prie jū­ros. „Ma­nau, tam pui­kiai tik­tų plia­žas į šiau­rę nuo Mė­ly­no­sios vė­lia­vos pa­plū­di­mio prie Bi­ru­tės par­ko, - sa­kė jis. - Da­bar ten ne­ga­li­ma ves­tis šu­nų, nes ofi­cia­lus pa­plū­di­mio ruo­žas drie­kia­si iki pat Ne­mir­se­tos. Rei­kė­tų at­ma­tuo­ti apie 300 me­trų, pa­sta­ty­ti šu­nų eks­kre­men­tams skir­tų šiukš­lia­dė­žių, nu­sta­ty­ti tai­syk­les, įreng­ti van­dens čiau­pą gy­vū­nams at­si­gai­vin­ti.“

Da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją dėl ne­le­ga­liai į pa­plū­di­mius at­si­ne­ša­mų ar at­si­ve­da­mų šu­nų gel­bė­to­jų va­do­vas pa­va­di­no „ka­tės ir pe­lės žai­di­mu“.

Įtei­sin­ti nelengva

Bu­vęs Pa­lan­gos vi­ce­me­ras, da­bar­ti­nis ku­ror­to ta­ry­bos na­rys Sau­lius Si­mė taip pat ma­no, kad jau se­niai lai­kas spręs­ti opią prob­le­mą dėl gy­vū­nų. "Lai­kau kil­min­gą šu­nį. Kar­tais man pa­čiam ten­ka pa­žeis­ti tai­syk­les, nes la­bai mėgs­tu ve­džio­ti jį pa­jū­ry­je. O juk tai ga­li­ma ci­vi­li­zuo­tai įtei­sin­ti", - tvir­ti­no S. Si­mė.

Anot po­li­ti­ko, da­bar vargs­ta ir gy­vū­nų šei­mi­nin­kai, ir gel­bė­to­jai, vai­kan­tys juos iš pa­plū­di­mių. Vis dėl­to pa­lan­giš­kis pri­pa­ži­no, kad įtei­sin­ti pa­plū­di­mį poil­siau­to­jams ir jų au­gin­ti­niams nė­ra taip pa­pras­ta: tam bū­ti­na pa­keis­ti na­cio­na­li­nius tei­sės ak­tus.

„Rei­kės ini­ci­juo­ti ta­ry­bos krei­pi­mą­si į Vy­riau­sy­bę, kad pa­ko­re­guo­tų tam ti­krus tei­sės ak­tus. Ne­se­niai lan­kiau­si Vel­se. Ten pa­plū­di­my­je prie At­lan­to van­de­ny­no šu­nų my­lė­to­jams skir­tas at­ski­ras plo­tas. To­kių pa­plū­di­mių yra ir Vo­kie­ti­jo­je, ki­to­se vals­ty­bė­se, - LŽ pa­sa­ko­jo S. Si­mė. - Pa­lan­ga, pir­mo­ji Lie­tu­vo­je įtei­si­nu­si to­kį plia­žą, pa­sielg­tų ci­vi­li­zuo­tai ir mo­der­niai. Ti­krai im­siuo­si šio klau­si­mo, nes prob­le­ma kas­met vis aš­trė­ja. Gel­bė­to­jai pri­vers­ti dirb­ti pa­pil­do­mą dar­bą, yra blaš­ko­mi.“

Pri­tar­tų sušvelninimui

Pa­plū­di­mių ir jų mau­dyk­lų van­dens ko­ky­bės hi­gie­nos nor­mos, pa­gal ku­rias į pa­jū­rį ves­tis šu­nis ir ki­tus gy­vū­nus drau­džia­ma, bu­vo pa­tvir­tin­tos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­tro įsa­ky­mu dar 2007 me­tais. Anot Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos (VMVT) ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­lis­tės Vai­dos Stoš­ku­vie­nės, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ir tu­rė­tų keis­ti tei­si­nes nor­mas, su­švel­nin­ti drau­di­mus.

„VMVT ne­ma­to prob­le­mos, jei da­lis plia­žo bū­tų ski­ria­ma poil­siau­to­jams ir jų šu­nims. Juk li­gas ga­li pla­tin­ti ir lau­ki­niai gy­vū­nai, lais­vai pa­ten­kan­tys į pa­plū­di­mius. Tik, ži­no­ma, rei­kė­tų kon­tro­liuo­ti, kad šei­mi­nin­kai ne­pa­lik­tų au­gin­ti­nių eks­kre­men­tų, ve­džio­tų­si svei­kus, pri­žiū­rė­tus ke­tur­ko­jus“, - LŽ tei­gė ji.

Puo­la bėgikus

Kiek ki­to­kia si­tua­ci­ja Klai­pė­dos mies­to pa­plū­di­miuo­se, į ku­riuos va­sa­ros se­zo­nu taip pat nuo­lat at­si­ve­da­ma šu­nų.

„Maž­daug 600 me­trų pa­jū­rio ruo­žas nuo šiau­ri­nio mo­lo į šiau­rę Meln­ra­gė­je yra va­di­na­mas lau­ki­niu pa­plū­di­miu. Jis ne­ofi­cia­lus, to­dėl ten ne­ga­lio­ja įtei­sin­tiems plia­žams tai­ko­mos tai­syk­lės. Štai ta­me ruo­že šu­nis ga­li­ma ve­džio­ti, nie­kas už tai ne­baus. Kaip ir Smil­ty­nė­je. Apie 600 me­trų pa­jū­rio juo­sta į pie­tus taip pat nė­ra ofi­cia­lus pa­plū­di­mys, ten at­si­ves­ti ke­tur­ko­jų lei­džia­ma", - LŽ pa­aiš­ki­no Klai­pė­dos gel­bė­to­jas Alek­sand­ras Siak­ki.

Ta­čiau ne vi­si poil­siau­to­jai ar net vie­tos žmo­nės, ma­tyt, ži­no šias zo­nas, to­dėl ve­da­si šu­nis ir į ofi­cia­lius pa­plū­di­mius. „Ko­vo­ja­me su jais... Yra pa­sta­ty­ti įspė­ja­mie­ji ženk­lai. Kai gel­bė­to­jai prie­ina prie poil­siau­to­jo, at­ėju­sio į pa­plū­di­mį su ko­kiu vilk­šu­niu, ir pa­aiš­ki­na, kad plia­že ne­ga­li­ma jo ve­džio­ti, šei­mi­nin­kas at­sa­ko ži­nąs tai, ir vis vien ve­da­si ke­tur­ko­jį. Daug prob­le­mų ky­la jū­ros pa­kran­te bė­gio­jan­tiems žmo­nėms. Poil­siau­to­jų šu­nys rea­guo­ja ins­tink­ty­viai ir puo­la bė­gi­kus“, - kal­bė­jo gel­bė­to­jas.

Ne­ma­žai ke­tur­ko­jų šei­mi­nin­kų tei­si­na­si, kad ne­ga­li pa­lik­ti au­gin­ti­nių au­to­mo­bi­liuo­se, ypač karš­to­mis die­no­mis. Ne­va tai bū­tų gy­vū­no kan­ki­ni­mas.