Petrines darbėniškiai šventė kartu su Prezidentu

Pašventino vėliavą

Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios šventoriuje darbėniškiai ir į šventę atvykę svečiai pradėjo būriuotis dar prieš šv. Mišių pradžią. Belaukdami atvykstant garbingų svečių žmonės turėjo progos apžiūrėti 400 metų bažnyčios istoriją nušviečiančią parodą.

Pasitikę į iškilmes atvykusius garbingus svečius Lietuvos Prezidentą Gitaną Nausėdą, pirmąją šalies ponią Dianą Nausėdienę bei Prezidento tėvą Antaną Nausėdą, kartu su jais bei Seimo nariais Antanu Vinkumi, Levute Staniuvene, Kretingos rajono meru Antanu Kalniumi, vicemeru Dangiru Samaliumi, Savivaldybės administracijos direktore Jolanta Gridvaine, tarybos nariais šventiškai nusiteikę žmonės sugužėjo į išpuoštą bažnyčią.

Susirinkusiuosius pasveikinęs Darbėnų parapijos klebonas Viktoras Dirvonskis trumpai priminė bažnyčios ir jos titulinių Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidų istoriją. Šv. Mišios, kurias aukojo Telšių vyskupijos generalvikaras kanauninkas Vilius Viktoravičius, prasidėjo iškilmingai įneštos ir prie altoriaus pastatytos Darbėnų miestelio vėliavos pašventinimu.

Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys papasakojo, kad miestelio vėliavos ir herbo „kelias“ prasidėjo 1991-aisiais, kai buvo švenčiamas Darbėnų 400 metų jubiliejus: būsimąjį herbą, tada dar ženklą, simbolizuojantį keturis Turgaus aikštėje susikertančius kelius, sukurti sumanė šviesaus atminimo Rimantas Antanas Kviklys. Ilgamečio Šventosios girininko ir visuomenininko dėka miestelio centras buvo papuoštas stilizuotomis rodyklėmis.

Prieš keletą metų Darbėnų bendruomenės iniciatyva buvo nuspręsta ženklą įteisinti: kartu su kraštiečiais Klaipėdos universiteto docentu Jonu Abromu ir skulptoriumi Gintautu Jonkumi 2018 metų rudenį buvo pradėtos procedūros Heraldikos komisijoje.

„Manėme, kad viskas įvyks greitai, tačiau derinimas užtruko. Kita vertus, matydami, kad nebespėsime herbo įteisinti iki 2019-ųjų metų Petrinių, ir nebeskubėjome: žinodami, kad herbų etalonus Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Prezidentas, laukėme, kad dekretą galėtų pasirašyti Prezidentas Gitanas Nausėda, tikėdamiesi, kad Darbėnų herbas bus pirmasis, kurį Prezidentas patvirtins“, – sakė A. Poškys.

Taip ir įvyko: 2019 metų spalio 29 dieną Prezidentas pasirašė dekretą, kurio numeris – 99, ir juo patvirtino Darbėnų herbo etaloną. Dabar, pasak seniūno, miestelėnai turi dar vieną tikslą: prie įvažiavimo į Darbėnus pastatyti riboženklius su herbu ir žemaitišku užrašu: „Visi keliai veda į Darbėnus“.

Gražia žemaičių tarme pasveikinęs darbėniškius ir palinkėjęs branginti savastį – herbą ir vėliavą, šiuos miestelio simbolius pašventino kanauninkas Vilius Viktoravičius, pakvietęs visus susirinkusiuosius bendrai maldai, o pamoksle akcentavęs, kad visiems mums derėtų sekti Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus pavyzdžiu.

Pasirašė naujoje parapijos knygoje

Po šv. Mišias vainikavusios atlaidų procesijos grįžus į bažnyčią, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė ir Darbėnų bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis klebonui V. Dirvonskiui įteikė parapijiečių dovaną – simbolinę parapijos knygą. Tautodailininko Tautvydo Rudžio įrišta knyga, kurioje trumpai pristatoma bažnyčios ir parapijos istorija.

„Toliau šitą knygą rašysite jūs – tie, kurie kažkada buvot pakrikštyti būtent čia, Darbėnų bažnyčioje, – sakė J. S. Laučiūtė, paaiškinusi, jog pasirašantys gali įrašyti save ir, jei prisimena, savo tėvus, senelius ir prosenelius, kurie buvo krikštyti Darbėnuose, bei nurodyti krikšto ar gimimo metus.

Pirmasis pasirašyti knygoje ir palikti savo linkėjimus Darbėnams ir bažnyčiai buvo pakviestas Prezidentas, kurio motina, gimusi 1932 m., buvo čia krikštyta.

Sveikindamas visus susirinkusius į šventę, Prezidentas sakė, jog mąstęs apie Darbėnų bažnyčios jubiliejų ir bandęs suvokti, kiek tai yra – 400 metų? Viso labo 200 metų po Lietuvos krikšto, 50 metų po Žygimanto Augusto mirties, 40 metų po Vilniaus universiteto įkūrimo. Ir dėkojo žemaičiams, kurie, nors ilgai nenorėjo priimti krikšto, priėmę jį tapo vienais karščiausių ir ištikimiausių tikėjimo ir katalikybės saugotojų bei puoselėtojų, ir iki šiol išlaikę savo žemaitišką tapatybę, dvasią, orumą, šneką, turtina Lietuvą ir yra tikri jos patriotai.

„Klausydamasis pamokslo išgirdau žodžius, kurie sustiprino mano tikėjimą Lietuvos ateitimi. Išgirdau žodžius, kviečiančius gerbti vieni kitus – o tai ir stengiasi įkūnyti katalikų bažnyčia, stiprindama bendruomeniškumą. Bendruomeniškumas stiprus ir mažuose miesteliuose, puoselėjančiuose savo istoriją. Svarbu nepamiršti, kad mes patys esame istorijos kūrėjai. Tad pagalvokime, ką paliksime savo vaikams, kokius mus atsimins ateities kartos – ar tautą, paskendusią kivirčuose, ar mokančią priimti ir pripažinti žmogų, kuris galbūt galvoja kitaip negu mes“, – kalbėjo G. Nausėda. Jis prisipažino, kad Darbėnuose visada bus jo širdies dalelė. Ir ne tik dėl motinos, kuri ilsisi Darbėnų kapinaitėse po dideliu senu ąžuolu, bet ir dėl čia sutiktų žmonių ir su jais siejančių draugiškų ryšių.

Įteikė vėliavas, vainikavo varduvininkus

Iškilmingoji šventės dalis baigėsi Darbėnų vėliavos pakėlimu prie Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio paminklo, kurio šventinimo ceremonijoje prieš 90 metų dalyvavo Prezidentas Antanas Smetona. Vėliau darbėniškiai ir garbūs svečiai bažnyčios šventoriuje klausėsi Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus liaudiškos kapelos ,,Ontrep“, vadovaujamos Artūro Juškos, ir folkloro ansamblio, vadovaujamo Lenos Kaubrytės, koncerto.

Tarp dainų skambėjo parapijos ir miestelio istorijos intarpai, buvo teikiamos Darbėnų vėliavos. Pirmoji kartu su naminės duonos kepalu įteikta Prezidentui Gitanui Nausėdai.

Su švente darbėniškius pasveikinęs vicemeras D. Samalius padėkos raštus už pagalbą, įteisinant Darbėnų heraldikos ženklus, ir vėliavas įteikė J. Abramui ir G. Jonkui. Vėliavos įteiktos ir Kretingos rajono kultūros centro Darbėnų skyriaus vedėjui Artūrui Juškai bei Darbėnų bendruomenei. Atskira padėka nuskambėjo prie herbo įteisinimo taip pat prisidėjusiai J. S. Laučiūtei, kurią darbėniškiai pasveikino gavus atminimo ženklą už nuopelnus Žemaitijai.

Nepamiršti ir varduvininkai: ąžuolo lapų vainikais šiemet pasipuošė šeši Petrai, Pauliai ir Povilai bei viena Petrė.