Pašventintas Šv. Jono bažnyčios kertinis akmuo

Šventės dalyvius pasveikinęs kunigas Reinholdas Moras priminė, jog ne viskas yra sunaikinama: galima sugriauti bažnyčią, bet tikėjimo žmonių širdyse nesugriausi.

Jis prisiminė įvykį iš 1987 metų, kai tarnavo tarybinėje armijoje, ir atvykęs rusų generolas jį pasveikino lietuviškai bei pakvietė asmeniniam pokalbiui. Generolas pasakė, kad jis vienas pirmųjų su Raudonąja armija įžengė į Klaipėdą ir Šv. Jono bažnyčioje pamatė dvi skulptūras. Mozės skulptūra buvo sudaužyta, tačiau Kristaus skulptūra buvo likusi sveika. Generolas išsitarė: "Tai man priminė, jog Kristus prisikėlė, jis nugalėjo."

Tai kunigui R. Morui suteikė viltį, kad atkursime miesto istoriją, karta iš kartos girdės Dievo žodį, o galbūt ir tie, kurie ne kūrė, bet griovė, ateis į atstatytą bažnyčią supratę, kas yra meilė ir kur jos ieškoti.

1696-aisiais miestelėnai pradėjo statyti bažnyčią Turgaus gatvės gale. 1854 metais šiuos Dievo namus suniokojo didysis Klaipėdos gaisras, ir miestelėnų pastangomis jie buvo atstatyti 1858 metais - su 75 metrų aukščio bokštu. Ši bažnyčia buvo viena seniausių vakarų krikščionių bažnyčių dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Antrojo pasaulinio karo metais bažnyčios pastatas nestipriai nukentėjo, tačiau pokariu buvo sulygintas su žeme.

Buvo giedamos giesmės, ir šalia kertinio akmens užkasta kapsulė su istoriniu dokumentu: su aktu, kuriame kreiptasi į ateities kartas, projekto rėmėjų pavardėmis, abiejų miesto dienraščių rugpjūčio 1 dienos numeriais ir aukso gabalėliu.

Viliamasis, kad šv. Jono bažnyčia (projekto autorė vilnietė architektė Elena Nijolė Bučiūtė) turėtų iškilti po kelerių metų. Kai ji bus pastatyta, čia bus perlaidoti dar 2006 metais šalia Danės - kur nuo XVI amžiaus pabaigos iki 1706-ųjų stovėjo pirmasis šv. Jono bažnyčios pastatas - rasti 172 iškilių klaipėdiečių palaikai.

Iki šiol šie palaikai buvo saugomi Klaipėdos universiteto pagalbinėse patalpose. Prieš porą savaičių jie be didelių iškilmių, pašventinus dviems liuteronų kunigams, buvo perkelti į Jono kalnelio požemius.

"Ilgai ieškojome tinkamos vietos palaikams, ir dabar jie laikinai bus saugomi Jono kalnelio požemiuose, vėliau bus visam laikui priglausti atstatytos šv. Jono bažnyčios šventoriuje", - sakė Jurgis Aušra, kuris rūpinasi bažnyčios atstatymo reikalais.

Jis sakė, jog buvo sukalti ir sunumeruoti karstai visiems 172 velioniams, Jono kalnelio požemiuose įrengta graži kripta su stipriu užraktu. O pastačius bažnyčią palaikai bus palaidoti per 100 metrų nuo jų radimo vietos.