Pamaitino milijoną kartų

Pasak "Maisto banko" atstovų, ši labdaros organizacija mūsų kraštuose nebūtų atsiradusi be draugiško savivaldybės palaikymo ir komercinių rėmėjų, kurie padėjo fondui įsikurti uostamiestyje.

"Džiaugsmas dovanoti gyvenime yra pats didžiausias, ir tikrasis beturtis yra tas, kuris niekuomet šio džiaugsmo nepatyrė. Suskaičiavome, jog trylika didžiųjų vilkikų pristatė 369 tonas maisto produktų, kurie buvo atiduoti sunkiai galą su galu suduriantiems klaipėdiečiams. Pernai nepasiturinčius uostamiesčio gyventojus "Maisto bankas" pamaitino apie milijoną kartų. Didžiąją dalį lėšų fondui skyrė socialiai atsakingos uosto bendrovės bei privatūs rėmėjai. Ypač esame dėkingi bendrovei "City service", kuri skyrė patalpas maisto sandėliui ir biurui, kasdien padeda transportuoti maistą. Žinant, kad pamaitinti žmogų labdaros valgykloje savivaldybei reikia ne mažiau trijų litų, galima teigti, kad mes miestui sutaupėme apie 3 milijonus litų. Nepaprastai džiaugiamės gausiu maistą dalinti padedančių savanorių būriu", - vakar surengtoje proginėje spaudos konferencijoje sakė "Maisto banko" Klaipėdos padalinio vadovė Loreta Danupienė.

Fondas stengiasi pamatyti ne vien uostamiesčio varguolius, parama maistu organizuojama visame Klaipėdos regione. "Maisto banko" paramą taip pat gauna Šiaulių, Tauragės, Plungės, Šilutės, Kretingos, Skuodo, Šilalės bei Rietavo nepasiturintieji. Paramos neketinama mažinti ir šiais metais, nors ekonomika rodo atsigavimo ženklus, bet atsitiesti skurdo paliestiems žmonėms gali prireikti ne vienerių metų.

"Todėl kviečiame suremti pečius vietos valdžią, verslo bendroves ir geraširdžius klaipėdiečius, kad tinkamas vartoti maistas keliautų ne į sąvartynus, o ant alkstančiųjų stalo", - sakė L. Danupienė.

"Maisto bankas" savo veiklą Klaipėdoje pradėjo labai tinkamu metu - kai padaugėjo ir toliau daugėja bedarbių, žmonių, prašančių paramos. Šiuo metu remtinų žmonių sąrašuose yra per 10 000 asmenų", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės socialinės paramos skyriaus vadovė Audronė Liesytė.

Anot jos, maisto produktų dalinimas yra ir taupymas, ir parama šalia esančiam žmogui. Tai esą yra geresnė parama nei tuo atveju, jei būtų pervedami tik pinigai.

"Aš truputį bijau tik vieno dalyko: kad šis laikotarpis nepripratintų žmonių nepasirūpinti savimi, o tik tikėtis gauti. Reikia ir savarankiškumo. Tačiau aš labai dėkoju "Maisto bankui", kad jis atsirado Klaipėdoje, iš miesto biudžeto buvo skiriama mažiau pinigų maitinimui labdaros valgykloms, nakvynės namams, dienos centrams, neįgaliesiems. Fondo veikla mums buvo didelė paspirtis, - sakė A. Liesytė.

"Man didelė garbė dirbti būtent su šiuo labdaros fondu. Kiekvieną dieną būname šalia ir matome tą žmonių srautą, kuris padeda. Nors politikai ir ekonomikos ekspertai mus tikina, kad jau tuoj tuoj gyvenimas pagerės, bet mes matome, kas vyksta iš tiesų. Sunku net pagalvoti, kas būtų su vargstančiais žmonėmis, jeigu nebūtų "Maisto banko". Labai džiaugiuosi Loreta Danupiene - žmogumi, kurio sulaikyti neįmanoma, ji dirba nuoširdžiai ir operatyviai. Džiugu ir tai, kad mes esame ne tik rėmėjai, mūsų įmonės darbuotojai dalyvauja veikloje kaip akcijos savanoriai, mato žmonių nuotaikas, socialinių įstaigų poreikius. Visuomet būsime šalia, palaikysime ir padėsime, kuo galime", - sakė kasdienio "Maisto banko" partnerio, bendrovės "City service" Klaipėdos padalinio vadovas Mindaugas Genys.

Konferencijos dalyvius pasveikino Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius, įteikęs padėkos raštą Loretai Danupienei. Jis sakė, jog lankydamasis daugelyje išvystytų šalių, taip pat matė benamių ir skurstančių, todėl mūsų šalyje "Maisto banko" iniciatyva yra labai reikalinga ir sveikintina.