Palangoje buldozerių neprireiks

Apeliacinis teismas praėjusią savaitę patvirtino taikos sutartį, pagal kurią Klaipėdos apygardos prokuratūra atsisakė atitinkamų pretenzijų, o jau bankrutuojanti rekonstrukciją atlikusi bendrovė įsipareigoja inicijuoti Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano keitimą ir padengti visas su tuo susijusias išlaidas.

Pradžia - 2009-aisiais

2009-ųjų liepą į Klaipėdos prokurorus kreipėsi Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinis padalinys ir pranešė, kad leidimai, išduoti A. Mickevičiaus g. 8 esančio pastato statybai, gali būti neteisėti. Paminklosaugininkai tvirtino, kad rekonstruojant buvusius poilsio namus "Kastytis" buvo nelegaliai pristatytas papildomas aukštas, padidintas sklypo užstatymo tankumas, o techninis rekonstrukcijos projektas išduotas neteisėtai.

Žemės sklypas A. Mickevičiaus g. 8 patenka į valstybės saugomos kultūros vertybės - Palangos miesto istorinės dalies U2 - teritoriją, taip pat - į griežto paminklosauginio režimo zoną. Tyrimo metu nustatyta, kad vykdant projektavimo, derinimo bei statybos darbus, į minėtoms zonoms taikomus reikalavimus neatsižvelgta, todėl atliktos rekonstrukcijos metu esą buvo pakenkta Palangos miesto istorinės dalies vertingiems elementams, sumažintas vertybės autentiškumas bei šiurkščiai pažeisti teritorijų planavimą bei statybas reglamentuojantys teisės aktai.

Minėtajam sklypui buvo nustatyti reikalavimai nedidinti užstatymo tankumo ir pastatų aukščio. Tačiau 2007 m. statinio techninio projekto korektūra buvo numatyta padidinti užstatymo tankumą nuo 24 proc., kuriuos užėmė "Kastytis", iki 35 proc. Taip pat numatyta papildomai pastatyti mansardą, nors poilsio namai turėjo tik du aukštus. Be to, iš esmės buvo pakeista fasadų išvaizda - langų kiekis, plotas ir išsidėstymas, fasadinės apdailos medžiagos.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad, nepaisant to, jog iš esmės buvo suplanuota nauja statyba, kurios sprendiniai prieštaravo Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano ir kitiems reikalavimams, dokumentai nebuvo pateikti Nuolatinei statybos komisijai, atsakingų institucijų nebuvo prašoma nustatyti projektavimo sąlygų. Anot prokurorų, tuometinė Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Aurelija Butrimavičienė vienasmeniškai, pažeisdama Statybos įstatymą, suderino rekonstrukcijos projekto korektūrą, o viena vyr. specialistė išdavė statybos leidimą.

Prokurorai Klaipėdos apygardos teismą prašė pripažinti projektavimo sąlygų sąvadą, statybų leidimą bei 10 būstų pirkimo-pardavimo sutarčių negaliojančiomis, taikyti restituciją ir pastatą atstatyti "į iki rekonstrukcijos buvusią padėtį".

Visgi Klaipėdos teismas 2013 m. birželį ieškinį atmetė ir iš prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų priteisė atlyginti 8 951 litą teisinės pagalbos išlaidų bei 9 100 Lt už ekspertizės atlikimą.

Prokurorai persigalvojo

Visgi uostamiesčio prokurorai nusprendė nepasiduoti ir kreipėsi į Apeliacinį teismą prašydami jų ieškinį tenkinti. Tokį prašymą palaikė ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, KPD. Palangos savivaldybė prašė sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Tokios pat nuomonės laikėsi ir "Rovantos" bankroto administratorius UAB Klaipėdos administratorių biuras, ir butus įsigiję fiziniai asmenys bei įmonės, ir juos kreditavę SEB bankas bei kredito unija Vilniaus taupomoji kasa.

Procesas pasisuko visiškai kita linkme, kai šiemet rugsėjo 1 d. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras paprašė Apeliacinio teismo patvirtinti tarp bylos šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti bei panaikinti Klaipėdos teismo nutartimis atsakovams taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas su tokiu prašymu sutiko ir patvirtino atitinkamą taikos sutartį.

Taikos sutartyje rašoma, kad rekonstruojant pastatą buvo padaryti galiojusių teisės aktų pažeidimai, tačiau atsižvelgianti į Vyriausybės 2012 04 23 pasitarimo protokole išsakytą valią sudaryti taikos sutartį ir siekį kuo mažiau pažeisti patalpas pastate įgijusių sąžiningų įgijėjų teises, susitariama įteisinti pastatą, įvykdyti visas jo užbaigimo procedūras ir užbaigti statinį tokį, koks jis faktiškai yra šios taikos sutarties pasirašymo dieną.

Bankrutuojanti "Rovanta" įsipareigo per 3 mėnesius nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos savo lėšomis parengti visą trūkstamą projektinę dokumentaciją ir kreiptis į Savivaldybę su pasiūlymu dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo bei padengti visas su tuo susijusias išlaidas. Parengus trūkstamą dokumentaciją visi darbai, reikalingi pastato užbaigimo procedūroms įvykdyti, turės būti baigti per 18 mėnesių. Taip pat "Rovanta" įsipareigojo nebereikalauti iš prokuratūros 9 100 litų (2 635 eurų) už ekspertizės atlikimą bei padengti jai priteistas atlyginti visų bylos šalių teisinės pagalbos ir kitas teismines išlaidas.

Palangos savivaldybė, KPD ir VTPSI įsipareigojo išduoti ir suderinti visus reikiamus dokumentus bei nereikšti jokių naujų reikalavimų. Visos bylos šalys patvirtino, kad išdavus naują statybą leidžiantį dokumentą ir užbaigus bei įteisinus pastatą nereikš vieni kitiems, Lietuvos valstybei ir Palangos savivaldybei jokių su šia civiline byla susijusių pretenzijų ir žalos atlyginimo reikalavimų. Kuriai nors šaliai nevykdant savo įsipareigojimų kitos gali reikalauti visiško jų patirtų nuostolių atlyginimo.

Abipusės nuolaidos

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Aivaras Velutis akcentuoja, kad sprendimas pasirašyti taikos sutartį nereiškia, kad prokuratūra atsisakė ieškinio.

"Tai - abi šalis tenkinantis susitarimas, pasiektas taikant abipuses nuolaidas", - akcentavo jis.

Anot prokuroro, sprendimas sudaryti taikos sutartį buvo priimtas atsižvelgus į "keletą svarbių dalykų". Vienas iš jų - pirmosios instancijos teismo argumentai, kad tokio ieškinio tenkinimas neproporcingai pažeistų trečiųjų asmenų, sąžiningai įsigijusių būstus, teises, kurios būtų ginamos pateikiant atgręžtinius reikalavimus. A. Velutis akcentavo ir nutartyje minimą 2012-ųjų Vyriausybės protokolinį sprendimą, kuriuo raginta tokio pobūdžio bylas, kai nėra šiurkščių teisės aktų pažeidimų, užbaigti taikos susitarimais, kuriuose atsakovai pripažįsta ieškiniuose nurodytus pažeidimus.

"Ši konkreti byla iš esmės, nors ir ne tiesiogiai, buvo inicijuota Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio. Ilgą laiką vykstant bylinėjimuisi jis laikėsi griežtos pozicijos. Tačiau byloje aiškėjant naujoms aplinkybėms, pirmiausia susijusioms su tuo, kad nėra išsamios techninės dokumentacijos, leidžiančios tiksliai nustatyti buvusių poilsio namų parametrus, taip pat formuojantis tam tikrai teisminei praktikai, paveldosaugininkų pozicija švelnėjo. Galiausiai teismui buvo išdėstyta pozicija, kad tokio pastato buvimas, palyginus su kitais - pavyzdžiui, buvusių poilsio namų "Neringa" vietoje išdygusiu kompleksu, bei įvertinus galimas dėl jo griovimo ar perstatymo atsirasiančias pasekmes, nėra jau tokia didelė žala kurortui", - aiškino A. Velutis.

Anot jo, svarbi aplinkybė buvo ir "Rovantos" prisiimti finansiniai įsipareigojimai.

"Svarbu paminėti tai, kad, atsižvelgiant į per bylinėjimosi laikotarpį "sušvelnėjusias" Statybos įstatymo nuostatas, buvo pakeistas ir pirminio ieškinio reikalavimas. Vietoje reikalavimo griauti iki pirminiu pastato rekonstrukcijos projektu numatytų parametrų buvo prašoma nustatyti terminą projektinei dokumentacijai susitvarkyti ir pagal ją pertvarkyti statinį. Taikos susitarimu šis tikslas ir buvo pasiektas. Tiesa, darant nuolaidą, kad pastatas nemažės. Svarbu, kad pagal taikos sutartį jis ir nedidės, nors tokią galimybę pirmosios instancijos teismo sprendimas teoriškai būtų atvėręs. Jis buvo konstatavęs, kad dabartinis 3 aukštų pastatas (du aukštai su mansarda, tačiau pastaroji aukštu nelaikoma) savo parametrais yra mažesnis negu buvę 2 aukštų "Kastyčio" poilsio namai", - akcentavo prokuroras.

"Rovantos" bankroto administratoriaus Klaipėdos administratorių biuro vadovas Tomas Malinauskas tikino, jog visi taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai tikrai yra įvykdomi.

"Ši situacija tikrai buvo neįprasta, tačiau ne sudėtingiausia - mūsų darbe yra pasitaikę ir sudėtingesnių bylų, kuriose dalyvauja bankrutuojančios bendrovės. Visgi tikrai džiaugiamės šia pasiekta taikos sutartimi", - teigė T. Malinauskas.