Palangoje atrastas viduramžių dvaras

Šis at­ra­di­mas uni­ka­lus ne tik tuo, kad pa­vy­ko pri­si­kaps­ty­ti prie ne­ži­no­ma lai­ky­tos ku­ror­to vė­ly­vų­jų vi­du­ram­žių lai­ko­tar­pio is­to­ri­jos, bet ir ne­ei­li­niais Lie­tu­vos mas­tu ra­di­niais. Tarp dva­re­lio pa­sta­tų lie­ka­nų, me­tro gy­ly­je po že­me, pir­mą kar­tą ša­ly­je ras­ta vi­du­ram­žių sta­lo žai­di­mų len­ta ir itin re­tai ap­tin­ka­mas ba­jo­ro sig­ne­tas (as­me­ni­nis ants­pau­das). Tiek is­to­ri­kai, tiek mu­zie­ji­nin­kai tvir­ti­na, kad ap­tik­tas dva­ras ir jo ra­di­niai yra stul­bi­na­mi ir itin reikš­min­gi ku­ror­tui, jo is­to­ri­jai.

Pa­si­py­lė radiniai

Šiuo me­tu jau nu­griau­tos 40 me­tų gy­va­vu­sios Pa­lan­gos va­sa­ros es­tra­dos vie­to­je in­ten­sy­viai dar­buo­ja­si sta­ty­bi­nin­kai, į že­mę ka­la­mi po­liai, vyks­ta ki­to­kie dar­bai. Nau­jo­ji va­sa­ros kon­cer­tų es­tra­da kai­nuos apie 25 mln. li­tų.

Prieš vyk­dant že­mės dar­bus te­ri­to­ri­ją pri­va­lo­ma tvar­ka žval­go ir ar­cheo­lo­gai, ku­rie jau žie­mos pa­bai­go­je at­li­ko pir­muo­sius ty­ri­mus. Ta­čiau tai, ką jie ra­do šią sa­vai­tę, su­dre­bi­no ir is­to­ri­kų, ir ar­cheo­lo­gų bend­ruo­me­nę. Pa­sak bu­vu­sios Va­sa­ros es­tra­dos vie­tos ty­ri­mus at­lie­kan­čio ar­cheo­lo­go Ra­mū­no Šmi­gels­ko, ry­ti­nė­je sta­tyb­vie­tės pu­sė­je, me­tro gy­ly­je po že­me, pa­vy­ko ap­tik­ti kul­tū­ri­nį sluoks­nį ir me­di­nio pa­sta­to lie­ka­nas. „Paaiš­kė­jo, kad ra­do­me XVI-XVII am­žių dva­ro lie­ka­nas. Aki­vaiz­du, kad ne­ma­žą jo da­lį su­nai­ki­no sta­ty­bi­nin­kai, ku­rie prieš ke­tu­ris de­šimt­me­čius sta­tė pir­mą­ją va­sa­ros es­tra­dą. Ta­čiau ver­tin­giau­si yra ne pa­sta­to li­ku­čiai, o ra­di­niai ja­me ir ap­link jį“, - LŽ va­kar sa­kė ar­cheo­lo­gas.

Kul­tū­ri­nia­me sluoks­ny­je ras­ta per tūks­tan­tį šu­kių, or­na­men­tuo­tų, ža­lia ir rau­do­na gla­zū­ra deng­tų kros­nies kok­lių, lėkš­čių, puo­dų lie­ka­nų, kep­tu­vė, įman­triai or­na­men­tuo­ta pei­lio ran­ke­na, de­ko­ruo­ti odi­niai ba­tai, pa­sa­gė­lės for­mos ba­to ap­kaus­tas, žal­va­ri­nis dir­žo ap­ka­las ir kt. Ta­čiau ver­tin­giau­si ra­di­niai – ba­jo­riš­kas ants­pau­das ir vi­du­ram­žių sta­lo žai­di­mų len­ta, ko­kios Lie­tu­vo­je dar nie­kas ne­bu­vo ra­dęs. „Tas ants­pau­das pri­ski­ria­mas prie va­di­na­mų­jų sig­ne­tų, jis yra gry­bo for­mos, pirš­to sto­rio ir 4 cm il­gio. To­kius pa­si­ka­bi­nę ant kak­lo ne­šio­jo ba­jo­rai ir jais ženk­li­no sa­vo as­me­ni­nius laiš­kus. Ants­pau­das – ar­ke­le į vir­šų pa­vaiz­duo­ta pa­sa­ga ir kry­žiu­kas virš jos bei ini­cia­lai P.S. Ta­čiau kas bu­vo tas P.S., mums kol kas mįs­lė, tik aki­vaiz­du, kad tai bu­vo ba­jo­ras“, - pa­sa­ko­jo R.Šmi­gels­kas. Anot jo, tei­sę nau­do­ti ants­pau­dus su pa­sa­ga ir kry­že­liu (jie tu­ri ir sa­vo pa­va­di­ni­mą len­kų kal­ba) ba­jo­rai ga­vo 1413 me­tais. „Vi­du­ram­žiais tuos sig­ne­tus nau­do­jo ir Lie­tu­vos ba­jo­rai. Ži­no­ma, kad to­kių sig­ne­tų su pa­sa­ga bu­vo la­bai daug, bet Lie­tu­vo­je iš­li­ku­sių, juo­lab ras­tų, jei ir yra, tai vos ke­li. Bent jau apie ana­lo­gus ne­ži­nau, ne­tu­riu duo­me­nų, kad bū­tent šio lai­ko­tar­pio ir to­kį sig­ne­tą tu­rė­tų ir mu­zie­jai. Dar uni­ka­les­nė žai­di­mų len­ta. Ma­no­me, kad tai yra į šaš­kes pa­na­šus žai­di­mas „Ma­lū­nas“. Ta­čiau vis­ką dar rei­kia pa­ti­krin­ti, duo­me­nys – pre­li­mi­na­rūs“, - tei­gė jis.

Ži­no­jo tik teoriškai

Pa­lan­gos ra­di­niai pir­miau­sia nu­ste­bi­no ne vie­ną de­šimt­me­tį šį ku­ror­tą ir jo apy­lin­kes in­ten­sy­viai ty­ru­sį ži­no­mą Lie­tu­vos ar­cheo­lo­gą prof. Vla­dą Žul­kų. Jo ma­ny­mu, at­ra­di­mas yra itin svar­bus tiek Pa­lan­gai, tiek vi­sam Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­nui. „Iš ar­cheo­lo­gi­nių ka­si­nė­ji­mų ži­no­me ga­na daug apie Pa­lan­gos gy­ven­to­jus ak­mens am­žiu­je, vi­kin­gų lai­kais, anks­ty­vai­siais vi­du­ram­žiais ir jau vė­ly­vuo­ju lai­ko­tar­piu - XVIII am­žiaus pa­bai­go­je - XX am­žiaus pra­džio­je. O vė­ly­vie­ji vi­du­ram­žiai - bū­tent XVI-XVII am­žiai - Pa­lan­go­je bu­vo bal­ta dė­mė. To­dėl šie ra­di­niai ne­pap­ras­tai svar­būs pil­dant Pa­lan­gos is­to­ri­jos pus­la­pius. Ras­tas ba­jo­ro dva­ras įro­do, kad dar XVI am­žiu­je čia gy­ve­no ne tik kai­mie­čiai, žve­jai, bet ir kil­min­gi žmo­nės“, - LŽ pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius.

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius dr. Jo­nas Ge­nys taip pat LŽ pa­ti­ki­no, kad bu­vu­sios Va­sa­ros es­tra­dos sta­tyb­vie­tės ra­di­niai yra sa­vo­tiš­ka sen­sa­ci­ja. „Tik iš ra­šy­ti­nių šal­ti­nių ži­no­jo­me, kad kaž­kur Pa­lan­go­je ties Vy­tau­to gat­ve vi­du­ram­žiais bu­vo dva­ras. Da­bar jau ga­li­me drą­siai kons­ta­tuo­ti: ras­tas Pa­lan­gos dva­ras. Is­to­ri­niuo­se me­traš­čiuo­se pa­tei­kia­ma tik skur­di in­for­ma­ci­ja, kad jis bu­vo už­pus­ty­tas smė­liu. Ne­at­si­tik­ti­nai dvar­vie­tės lie­ka­nos ap­tik­tos me­tro gy­ly­je po že­me. Tad Pa­lan­gos, jos ur­ba­nis­ti­kos rai­dos is­to­ri­jai šis ra­di­nys yra fan­tas­tiš­kas. Svar­biau­sia, kad dvar­vie­tė – itin tur­tin­ga ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių“, - sa­kė jis.

Dr. J.Ge­nys ne­bu­vo ma­tęs to­kio sig­ne­to, koks ras­tas ku­ror­te. „Sig­ne­tai, ar­ba var­di­niai spau­dai, vi­du­ram­žiais bu­vo daž­nas da­ly­kas, jie skirs­to­mi į sig­ne­ti­nius žie­dus ir ants­pau­dus. At­ro­do, kad Va­sa­ros es­tra­dos vie­to­je ras­tas sig­ne­tas, ta­čiau ne žie­do for­mos, o kaip ne­di­de­lis spau­das, ne­šio­tas pa­si­ka­bi­nus jį ant vir­vu­tės. To­kio ne­su ma­tęs nė vie­na­me Lie­tu­vos mu­zie­ju­je. Pas mus yra tik iš kau­lo pa­ga­min­tas ants­pau­das, o pa­lan­giš­kis spau­du­kas ki­toks. Juo bū­da­vo ants­pau­duo­ja­mi laiš­kai: už­var­vi­nus vaš­ko ir ja­me įspau­dus sa­vo ba­jo­riš­ką kil­mę bei ta­pa­ty­bę žy­min­tį ženk­lą“, - pa­sa­ko­jo mu­zie­jaus di­rek­to­rius.

Jis in­for­ma­vo, kad dvar­vie­tė­je pa­vy­ko ras­ti ir uni­ka­lių švi­ni­nių kul­kų, ku­rios net ne­nup­jau­tais ga­liu­kais. „Tas kul­kas vi­du­ram­žiais lie­da­vo į rep­les pa­na­šiu prie­tai­su. Pa­lan­gos at­ve­ju kul­kos uni­ka­lios, nes ras­tos to­kios, ko­kios bu­vo švie­žiai iš­lie­tos“, - tei­gė ar­cheo­lo­gas J.Ge­nys.

Ban­dys nu­sta­ty­ti bajorą

Ar­cheo­lo­gi­niai ra­di­niai su­do­mi­no ir Lie­tu­vos he­ral­di­kos ko­mi­si­jos prie pre­zi­den­tū­ros pir­mi­nin­ką dr. Ed­mun­dą Rim­šą. „Kam tiks­liai pri­klau­sė tas sig­ne­tas, da­bar ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. To­kius her­bus ants­pau­duo­se nau­do­jo šim­tai ba­jo­riš­kų gi­mi­nių at­sto­vų, ypač Že­mai­ti­jo­je. Kas yra tie P.S.? Ar tai var­do ir pa­var­dės, ar tė­va­var­džio ini­cia­lai? Ta­čiau es­mė - ne sig­ne­to sa­vi­nin­ko iden­ti­fi­ka­vi­mas, o pats spau­das, nes to­kį ras­ti Lie­tu­vo­je - itin re­tas da­ly­kas. Vis dėl­to pa­gal spau­dą ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tai, kas ras­ta Pa­lan­go­je, nė­ra vo­kie­čių kul­tū­ros pa­li­ki­mas“, - LŽ sa­kė jis. Jo tei­gi­mu, pats sig­ne­tas taip pat ypa­tin­gas, nes iš pir­mo žvilgs­nio yra pa­auk­suo­tas.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas LŽ tei­gė, kad ar­cheo­lo­gi­niai ra­di­niai kon­cer­tų es­tra­dos sta­ty­bų ne­stab­dys. „Ma­no­me, kad dar­bai ir kar­tu su jais ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai ga­li vyk­ti to­liau. Ras­tos pa­sta­to lie­ka­nos nė­ra ver­tin­gos ar iš­skir­ti­nės kons­truk­ci­jos, tad jų kon­ser­vuo­ti ir gal­būt de­mons­truo­ti vi­suo­me­nei po stik­lo gaub­tu ne­tiks­lin­ga. Ta­čiau ra­di­niai Pa­lan­gai yra la­bai ver­tin­gi ir svar­būs, nes apie XVI-XVII am­žių kai­me­lio gy­ve­ni­mą be­veik ne­tu­rė­jo­me duo­me­nų. O čia pa­vy­ko ras­ti vi­są dvar­vie­tę su gau­sy­be ra­di­nių“, - tei­gė jis.

Ra­di­niai liks Palangoje

Apie uni­ka­lius vė­ly­vų­jų vi­du­ram­žių dva­ro ra­di­nius in­for­muo­tas ir Pa­lan­gos me­ras Ša­rū­nas Vait­kus. „Tie ra­di­niai – tie­siog ne­įti­kė­ti­na do­va­na "Ana­pi­lio" vi­lo­je pla­nuo­ja­mam kur­ti Pa­lan­gos ku­ror­to mu­zie­jui. Iš­kart sku­bu pri­dur­ti, kad ga­vo­me Nor­ve­gi­jos fon­dų pa­tvir­ti­ni­mą, jog bus skir­tas fi­nan­sa­vi­mas le­gen­di­nės vi­los „A­na­pi­lis“ re­kons­truk­ci­jai. Gau­si­me 2,4 mln. li­tų pa­sta­tui re­kons­truo­ti ir pri­tai­ky­ti vi­suo­me­nės reik­mėms, dar 600 tūkst. li­tų rei­kės ras­ti iš ki­tų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių“, - LŽ sa­kė Pa­lan­gos va­do­vas. Jis pri­dū­rė, kad be­lie­ka su­lauk­ti fi­nan­sa­vi­mo, pa­skelb­ti dar­bų kon­kur­są, įvyk­dy­ti dar­bus, ir gal­būt jau ki­tą va­sa­rą vi­lo­je įsi­kū­ru­sia­me mu­zie­ju­je sve­čiai ga­lės gro­žė­tis uni­ka­liais Pa­lan­gos dva­ro ar­te­fak­tais.