Palanga trina istorinę atmintį

Į kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tų są­ra­šą įtrauk­tas ir vie­nu iš Pa­lan­gos sim­bo­lių lai­ko­mas Nag­lio al­ka­kal­nis tu­ris­tams nuo šiol pri­sta­to­mas kaip pa­pras­čiau­sia smė­lio su­pus­ty­ta ko­pa.

Mat ku­ror­to me­ri­ja ne­se­niai nu­ver­tė apie bu­vu­sią kur­šių alk­vie­tę ir ar­cha­jiš­kas ka­pi­nai­tes by­lo­ju­sį se­ną­jį in­for­ma­ci­nį sto­gas­tul­pį ir jį pa­kei­tė me­džio ka­mie­nu be jo­kios in­for­ma­ci­jos, iš­sky­rus pa­va­di­ni­mą. „Taip iš žmo­nių ati­mta ga­li­my­bė vie­to­je su­ži­no­ti, kas yra tas Nag­lio kal­nas. Ne­su­vo­kia­mas spren­di­mas, nes vi­so­je Lie­tu­vo­je el­gia­ma­si prieš­in­gai. Ti­krai ne­nai­ki­na­ma in­for­ma­ci­ja apie kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tus“, – LŽ tei­gė pa­jū­rio pa­vel­do­sau­gi­nin­kas Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas.

Li­ko tik pavadinimas

Ne­se­niai Pa­lan­gos me­ri­ja vie­šai pa­si­gy­rė, kad šiau­ri­nė­je ku­ror­to da­ly­je, pa­jū­ry­je, esan­tį Nag­lio kal­ną pa­puo­šė nau­jas in­for­ma­ci­nis ženk­las. Taip pa­va­din­tas tau­to­dai­li­nin­kų Al­ber­to ir Li­no Žul­kų su­kur­tas ąžuo­li­nis dir­bi­nys. Ta pro­ga iš­pla­tin­ta­me ofi­cia­lia­me me­ri­jos pra­ne­ši­me spau­dai pri­pa­žįs­ta­ma, kad Nag­lio kal­nas yra vie­nas iš Pa­lan­gos sim­bo­lių, nors ši vie­ta jo­kių in­ves­ti­ci­jų ne­ma­tė jau de­šimt­me­čius.

„Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos Kul­tū­ros sky­riaus spe­cia­lis­tai rū­pi­na­si, kad ku­ror­te kas­met bū­tų pa­ženk­lin­ta nors vie­na is­to­ri­nė vie­ta. Ka­dan­gi se­na­sis Nag­lio kal­no sto­gas­tul­pis bu­vo jau su­tre­šęs, ap­sisp­ren­dė­me jį pa­keis­ti nau­ju“, – sa­kė sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos Kul­tū­ros sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Mar­ty­nas Gi­ri­nin­kas.

Pastatytas naujas ženklas be jokios informacijos apie kultūros paminklą.

Ta­čiau da­bar į le­gen­di­nį kal­ną at­vy­ku­sius lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka kuk­lus me­džio ka­mie­nas, ku­ria­me tie­siog iš­rai­žy­tas Nag­lio kal­no pa­va­di­ni­mas. Prieš tai vals­ty­bės sau­go­mos kul­tū­ros ver­ty­bės pa­pė­dė­je sto­vė­jo me­niš­kas, sti­li­zuo­tas sto­gas­tul­pis su įra­šu, kad Nag­lio kal­nas – tai alk­vie­tė bei XVI-XIX a. ka­pi­nai­tės. Da­bar šios in­for­ma­ci­jos ne­be­li­ko. LŽ me­ri­jos Kul­tū­ros sky­riu­je pa­si­tei­ra­vus, ar nau­juo­ju ženk­lu ir bus ap­si­ri­bo­ta, bu­vo pa­aiš­kin­ta, kad jo­kio in­for­ma­ci­nio sten­do ne­pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti. Apie tai, kad ir tu­ris­ti­niuo­se že­mė­la­piuo­se nė­ra jo­kios in­for­ma­ci­jos apie kal­no pa­skir­tį, jo is­to­ri­ją, LŽ in­for­ma­vo Pa­lan­gos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cen­tro at­sto­vai.

„Ne­pa­tei­si­na­mas me­ri­jos po­žiū­ris į kul­tū­ros pa­mink­lų ženk­li­ni­mą“, – LŽ pa­brė­žė Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas L. Ka­va­liaus­kas. Jis pri­dū­rė, kad pa­sta­ruo­ju me­tu, prieš­in­gai, vi­so­je ša­ly­je kul­tū­ros pa­mink­luo­se pri­ke­lia­ma is­to­ri­nė at­min­tis – sta­to­mi in­for­ma­ty­vūs sten­dai. „To­dėl nu­ver­čiant se­ną­jį ženk­lą su in­for­ma­ci­ja apie tai, kad Nag­lio kal­nas – bu­vu­si se­no­vi­nė kur­šių alk­vie­tė, Pa­lan­go­je pa­sielg­ta trum­pa­re­giš­kai: tri­na­ma is­to­ri­nė at­min­tis apie ob­jek­tą“, – ak­cen­ta­vo pa­vel­do­sau­gi­nin­kas.

Taip legendinę kuršių alkvietę nutapė vienas žymiausių Lietuvos dailininkų Antanas Žmuidzinavičius.

Ne­iš­nau­do­tas lobynas

Prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių Nag­lio kal­ną ka­si­nė­jęs ar­cheo­lo­gas aka­de­mi­kas V. Žul­kus ak­cen­ta­vo, kad ši le­gen­di­nė vie­ta yra ver­tin­gas prieš­is­to­rės pa­mink­las.

Apie Nag­lio kal­ną su­kur­ta ir ne vie­na le­gen­da. Esą šią 15 me­trų aukš­čio Bal­ti­jos pa­kran­tės ko­pą su­py­lė nar­saus ir ko­vo­je žu­vu­sio kar­ve­džio Nag­lio žmo­na Brukš­va. Ki­ta le­gen­da by­lo­ja, kad kal­nas pa­va­din­tas Nag­lio, ve­du­sio gra­žuo­lę mil­ži­nę Ne­rin­gą, gar­bei. Ir tai esąs Nag­lio ka­pas. Iš­ties prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­mai at­sklei­dė, jog ant le­gen­di­nio kal­no vi­du­ram­žiais vyk­da­vu­sios bal­tiš­kos apei­gos, čia bu­vu­si kur­šių švent­vie­tė. Tai pa­tvir­ti­no po že­me, se­niau­siuo­se kul­tū­ri­niuo­se sluoks­niuo­se, ras­ti lau­ža­vie­čių pėd­sa­kai ir ang­liu­kai. Ty­ri­mų me­tu moks­li­nin­kai kal­ne ap­ti­ko ir 32 XVI-XIX am­žių ka­pus. Kai ku­rie jų nu­ste­bi­no sa­vo įka­pė­mis. Pa­gal bal­tiš­kas tra­di­ci­jas įreng­tuo­se ka­puo­se bu­vo ras­tos kur­šiams bū­din­gų se­gių (vie­na uni­ka­li – su su­si­ka­bi­nu­sio­mis pa­sis­vei­kin­ti ran­ko­mis), pei­liu­kų, žie­dų, kap­še­lis su gin­ta­ro ga­ba­liu­kais, mo­ne­tų. Įdo­mu tai, kad se­no­sios įka­pės bu­vo la­bai pa­na­šios į to­kias, ko­kios ras­tos Bi­ru­tės kal­no ka­puo­se.

Šis tar­pu­ka­riu ku­ror­ti­nin­kų ypač mėg­tas lan­ky­ti, fo­tog­ra­fuo­tas ir ta­py­tas kal­nas se­no­vė­je va­din­tas ir Žu­vė­dų (šve­dų) ka­pais, ar­ba Ka­pų kal­nu. Pa­sa­ko­ja­ma, kad ja­me XIX am­žiu­je bū­da­vo lai­do­ja­mi ne­krikš­ty­ti kū­di­kiai, sken­duo­liai, sa­vi­žu­džiai ir smur­ti­ne mir­ti­mi mi­rę žmo­nės. Dėl to kal­nas va­din­tas „nag­los mir­ties kal­nu“, vė­liau – Nag­lio kal­nu.

Sklan­do le­gen­dų ir apie kal­ne ieš­ko­tus lo­bius, apie tai iki šiol by­lo­ja kai kur li­ku­sios duo­bės. Ko­pos pa­pė­dė­je li­kę ir Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro ap­ka­sų frag­men­tai. Šis kal­nas se­no­vė­je va­din­tas ir Olan­dų ke­pu­re, nes bu­vo ge­ras orien­ty­ras jū­rei­viams. Ša­lia yra bu­vu­si žve­jų gy­ven­vie­tė Se­na­sis uos­tas. Ma­no­ma, kad gre­ta sto­vė­jo ir se­no­ji Pa­lan­ga.

Senajame stende buvo daugiau informacijos apie Naglio kalną.