Pajūryje atsiras kurortinė teritorija

Klaipėdos rajono valdžia jau atlieką išsamią analizę, ko Karklei reikia, kad būtų galima kreiptis į Vyriausybę dėl kurortinės teritorijos statuso suteikimo. Turizmo specialistai neabejoja, jog tai duotų daug naudos, nes kaimelis galėtų pritraukti investicijų ir užtikrinti poilsiautojų komfortą.

Pabrėžiama, kad Karklė būtų alternatyva triukšmingoms vasarvietėms Palangoje, Giruliuose, Melnragėje. Pajūrio kaimelis turėtų tapti šeimų ir ramybės išsiilgusių žmonių poilsio vieta. Tiesa, norint jį įtraukti į pripažintų kurortinių teritorijų šeimą dar reikia atlikti nemažai namų darbų.

Be kita ko, Klaipėdos miesto tarybos sprendimu kurortinės teritorijos statusą iki 2020 metų bandys gauti ir Smiltynė.

Statusas įpareigotų

Lietuvoje, be keturių oficialių kurortų – Palangos, Neringos, Druskininkų ir Birštono, Vyriausybė yra suteikusi kurortinių teritorijų statusą dar kelioms vietovėms: Anykščiams, Trakams, Zarasams, Ignalinos miestui ir Strigailiškio bei Palūšės kaimams, taip pat Kauno rajone esančioms Kačerginei, Kulautuvai ir daliai Zapyškio.

Pajūrio regioniniame parke (PRP) tarp Palangos ir Klaipėdos esantis Karklės kaimelis pastaraisiais metais ėmė vis aktyviau plėtoti turizmo ir poilsio infrastruktūrą. Specifiniame, akmenuotame, tačiau tuo ir išskirtiniame paplūdimyje vasaros sezonu pastatomos persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, tvarkomi kopagūbrio laiptai ir takai.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, jau vyksta ir ateityje bus rengiami susitikimai su Karklės bendruomene, verslininkais, PRP direkcijos atstovais dėl kaimo ateities vizijos. „Ar sieksime kurortinės teritorijos statuso, priklausys nuo pačių gyventojų. Daugelis jų, taip pat rajono politikai, PRP direkcija mato Karklę kaip kurortinę teritoriją, kurioje gerai išplėtotos turizmo, poilsio paslaugos. Tik čia nebus kaip Palangoje ar Klaipėdoje. Neleisime paplūdimio užstatyti lauko kavinėmis, poilsiautojai negirdės ir trankios muzikos. Norime ramaus, jaukaus kampelio – tarsi atsvaros kurortams“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Valdininko manymu, kurortinės teritorijos statusas įpareigotų tiek vietinius, tiek rajono politikus skirti Karklei daugiau dėmesio. „Jei tas statusas bus patvirtintas, taps visai nebesvarbu, kaip keisis valdžia – rajono taryba, administracija, kokios bus simpatijos ar antipatijos Karklei, savivaldybė turės labiau rūpintis kaimeliu. Valdžia nebegalės teigti, jog nėra lėšų ar politinės valios, privalės išlaikyti kurortinės teritorijos statusą. Esame ryžtingai nusiteikę jo siekti. Jau turime didelį palaikymą ir savivaldybės taryboje“, – informavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius.

PRP direktorius Darius Nicius „Lietuvos žinioms“ sakė, kad parko direkcija skatina rajono valdžią siekti Karklei kurortinės teritorijos statuso. „Tačiau pirmiausia reikia apsispręsti, kas tai bus: apgyvendinta teritorija ar kurortas. Kai kurie gyventojai galbūt nenori pašalinių žmonių, jiems reikia ramybės, bet infrastruktūros plėtros pageidautų. Kiti, ypač vietinio verslo atstovai, priešingai, norėtų matyti daug turistų, lankytojų, kavinių. Galima mąstyti ir apie kurortinės teritorijos išplėtimą, prijungiant prie Karklės Kukuliškius, Girulius“, – kalbėjo D. Nicius.

Juda į priekį

Kurorto statusas leistų Karklei pretenduoti į įvairių fondų lėšas, skirtas tokioms teritorijoms. Tačiau prieš tai tektų ir nemažai investuoti. Pavyzdžiui, norint gauti kurortinės teritorijos statusą, Karklėje turėtų būti policijos ir pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba.

Klaipėdos rajono Turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Daiva Buivydienė mano, kad vien bandymas įteisinti kurortinę teritoriją suteiks impulsą pasitempti tiek rajono valdžiai, tiek Karklės bendruomenei. „Paplūdimiuose reikės įrengti gėlo vandens čiaupus, turės budėti gelbėtojai. Vertinant gerąją patirtį Lietuvos mastu, kurortinės teritorijos statusas visada pasitvirtino. Jis padidina vietovės vertę, nes turistai jau tikisi kur kas geresnių paslaugų nei kitur“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino turizmo specialistė.

D. Buivydienės įsitikinimu, Karklė netaps antrąja Palanga ar Melnrage, kaip būgštaujama. „Turistų srautai pasiskirstys. Tie, kam reikia kavinių, sausakimšų paplūdimių, muzikos, naktinio gyvenimo, rinksis Palangą, o ieškantieji ramybės vyks į Karklę. Ji turėtų būti specifinė, išskirtinė“, – pabrėžė TIC direktorė.

Pajūrio kaimelis jau sulaukė rimtų investicijų, kai buvo pradėtas rekonstruoti plentas, nutiestas pro jį. „Dabar bus įrengtas naujas dviračių takas į Karklę, papildomų automobilių stovėjimo aikštelių. Šiemet ir paplūdimyje padaugės infrastruktūros. Jūroje plūdurais bus paženklintos maudytis pavojingesnės zonos, planuojama pastatyti konteinerinių tualetų, – vardijo D. Buivydienė. – Taigi kaimelis ryžtingai ir kryptingai juda link to, kad galėtų tapti kurortine teritorija.“

Turistų padaugėjo

Lietuvoje viena pirmųjų kurortinės teritorijos statusą gavo Ignalina ir jos ežeringame rajone esantys Palūšės bei Strigailiškio kaimai. Anot Ignalinos TIC vadovo Edmundo Kilkaus, atsirado naujų būdų vietovėms reklamuoti. „Priklausome Lietuvos kurortų asociacijai, todėl turime daugiau galimybių save parodyti. Tarkime, vykstant įvairioms tarptautinėms turizmo parodoms užsienyje, Ignalina pristatoma per asociaciją. Jei neturėtume kurortinės teritorijos statuso, reikėtų patiems ieškoti galimybių reklamuotis. Kadangi esame asociacijos nariai, viskas vyksta efektyviau“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Turizmo specialistas užsiminė, kad Ignalina bandys siekti pripažinimo kaip penktasis šalies kurortas. „Turime mineralinio vandens gręžinį, galime atlikti gydomąsias procedūras ir kt. Kurortinės teritorijos statusas leido įsibėgėti ir mėginti siekti naujų aukštumų. Per tuos metus, kai oficialiai gavome minėtą statusą, gerokai padidėjo turistų skaičius. Daugiau investuota ir į poilsiautojams skirtą infrastruktūrą“, – pažymėjo E. Kilkus.