Nuo potvynių grėsmės ginasi patys

Kasmet valstybė skiria vis mažiau lėšų melioracijos įrenginių priežiūrai, tad potvyniai, ir ne tik pavasarį, jau tampa tikru naujakurių ir ūkininkų galvos skausmu. Tačiau galimybė išvengti potvynių, kurie atneša daug nuostolių, vis dėlto yra. Šalyje viena po kitos kuriasi asociacijos, po kurių vėliava susibūrę žemės savininkai rengia projektus ir jau gauna lėšų iš Europos Sąjungos paramos fondų melioracijos įrenginiams sutvarkyti.

Klaipėdos rajone, Priekulės ir Kretingalės seniūnijose, jau veikia dvi tokios asociacijos, kurios turi pasirašiusios partnerystės sutartis su rajono savivaldybe.

Nemažai nuostolių dėl nuolat užliejamų bulvių pasėlių patyręs Drevernos ūkininkas Petras Vasiliauskas pirmasis rajone, dar prieš dvejus metus, į asociaciją subūrė apie 20 žemės savininkų. Asociacija prižiūri Brukšvų polderį.

"Situacija buvo tragiška - kankino amžini potvyniai, nes kanalai buvo užpelkėję, vandens siurbliai nuolat gedo arba išvis neveikė, drenažas buvo užsinešęs dumblu. Supratome, kad reikia veikti patiems, nes laikai dabar tokie, kad pats nepasidarysi, tai ir neturėsi. Parengėme projektą, pagal kurį dalies Brukšvų polderio melioracijos statinių atstatymo ir priežiūros darbams teko apie 2 milijonus litų. Pridėjome savo dalį pagal projektą, dar parėmė ir savivaldybė. Dalis tvarkomų įrenginių yra privatūs, dalis - valstybės. Daug darbų jau padaryta, potvynių grėsmė sumažėjo, polderį tvarkysime bei prižiūrėsime patys ir toliau, rengsime vėl projektą po metų kitų", - sakė asociacijos vadovas P. Vasiliauskas.

Pasak jo, kiekvienoje kaimo vietovėje gali įsikurti tokia asociacija ir užsiimti dirvų sausinimo darbais, kad vietos žmonės nepatirtų nuostolių dėl nuolat kylančių potvynių.

Neseniai rajone susikūrė dar viena melioracijos įrenginių naudotojų asociacija "Danės banga", kuri taip pat užsiims jos narių valdomų sklypų melioracijos statinių rekonstrukcija. Pasak jos atstovų, šioje vietovėje dėl nuolat vandeniu užlietų žemės plotų savininkai kasmet patiria didelių nuostolių. Melioracijos statiniai veiksmingai funkcionuoja tik sujungti į bendrą sistemą, tad vienas savininkas savo žemėje apsiginti nuo potvynio negali. Todėl kretingališkiai irgi sutarė burtis į asociaciją.

Investicinio projekto metu planuojama rekonstruoti vietos polderio sistemą apie 22 ha plote - atstatyti pylimą, sutvarkyti vandens rinktuvus, sausintuvus ir kitus melioracijos statinius. Tokie projektai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros finansuojami nuo 1 iki 2 mln. litų (atitinkamai žemės ūkio vandentvarkai ir polderiams). Tačiau iš paramos fondų skiriama 90 proc. projekto vertės, o likusią dalį - apie 100 ar 200 tūkst. litų - turi pridėti patys asociacijos nariai.

"Tokių asociacijų kūrimasis - sveikintinas reiškinys. Melioracijos sistemos rajone išties nėra geros būklės, jų rekonstrukcijai reikėtų milžiniškų lėšų. Iš biudžeto šiemet gavome 185 tūkstančius litų valstybei priklausančių melioracijos įrenginių - pralaidų, griovių ir kitų statinių - priežiūrai. Ir tų lėšų toli gražu neužtenka. O privačių žemės sklypų savininkams lieka tik burtis į asociacijas ir tvarkyti savo žemes patiems. Dirvų melioracija yra aktuali daugeliui šalies rajonų, kuriuose tokios asociacijos kuriasi viena po kitos ir ypač ten, kur žemė yra derlinga, auginama daug grūdų", - sakė Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Petras Žąsytis.