"Užtenka vieno pavyzdžio šiai paradoksaliai situacijai atskleisti - Neringos tarptautinis keleivinis uostas yra Šilutės rajono savivaldybės administracinėse ribose. Mūsų savivaldybės gyvenvietėse esantys uosteliai, prieplaukų statiniai - molai, pirsai - pagal šias ribas priklauso kaimyninėms savivaldybėms. Tokia padėtis stabdo europinius investicinius uosto projektus, infrastruktūros plėtrą, taip pat kyla įvairių nesusipratimų, kuomet uosto statiniai priklauso ne vienai savivaldybei. Kreipėmės į visas kaimynines savivaldybes, kad perduotų mums savo dalį marių vandenų iki Kuršių nerijos nacionalinio parko ribų", - "Vakarų ekspresui" sakė Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Gražina Žemaitienė.
Dar vasarą Nidoje vykusio išvažiuojamojo Vyriausybės posėdžio metu neringiškiai prašė premjero Andriaus Kubiliaus padėti išspręsti šią problemą. Premjeras įpareigojo Neringos savivaldybę suderinti numatomas ribas su kaimyninėmis savivaldybėmis, ir, kai tai bus padaryta, Vyriausybė kreipsis į Seimą dėl savivaldybių administracinių ribų keitimo. Beje, neringiškiai dar prieš 16 metų buvo ėmęsi žygių atsiriekti kaimyninių savivaldybių teritorijos marių vandenyse.
Praėjusį mėnesį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje Neringos savivaldybės prašymas atiduoti maždaug 1 500 ha marių vandenų pritarimo nesulaukė - klausimas buvo vienbalsiai atidėtas. Savo nenorą lengva ranka atiduoti dalį rajono teritorijos Gargždų politikai paaiškino tuo, jog apie tai dar trūksta informacijos ir būtina labiau įsigilinti į šį klausimą.
Kitą savaitę vyksiančiame Klaipėdos rajono tarybos posėdyje vėl bus svarstomas klausimas dėl rajono ribų keitimo Neringos savivaldybės naudai.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą