Neringos pliažai sugrįžta į tarpukarį

Neringos paplūdimius prižiūrinčios UAB „Neringos komunalininkas“ direktorė Danguolė Seselskytė „Lietuvos žinioms“ patvirtino, kad vadinamieji korbai (vok. Strandkorb) pliažų lankytojams netrukus bus paruošti. „Nespėjome jų sutvarkyti. Daugelį tų krėslų reikia suremontuoti, perdažyti. Tačiau jie tikrai pasieks mūsų paplūdimius. Dar neapsisprendėme, ar poilsiautojai galės naudotis krėslais nemokamai, ar už tam tikrą užmokestį“, – sakė ji.

Dar neapsispręsta, ar už naudojimąsi tokiais krėslais poilsiautojams reikės mokėti.

Vokietijoje iki šiol populiarūs paplūdimio krėslai pasiekė Nidą ir buvo padovanoti savivaldybei pernai rudenį, kai režisierius Thomas Stuberis kūrė čia meninį filmą apie 1989-ųjų Rytų Vokietiją.

Aukštuomenės mada

Pažvelgus į XX amžiaus pradžios ir vidurio atvirukus galima įsitikinti, kad paplūdimio krėslai kai kuriuose Kuršių nerijos kurortuose buvo itin populiarūs. Vienoje 1910 metais darytoje piečiausio nerijos kurorto Kranto (dabar – Zelenogradskas Kaliningrado srityje) nuotraukoje visas pajūrio pliažas tiesiog nusėtas pintais dengtais krėslais. Jie buvo numeruojami. Pirmas tokį krėslą į Nidą atsivežė Nobelio literatūros premijos laureatas rašytojas Thomas Mannas.

„Ir dabar daugelyje Vokietijos pajūrio kurortų jie labai populiarūs. Pliažuose vyksta net savitas verslininkų karas – stengiamasi užimti kiekvieną kvadratinį metrą. Kuršių nerijos paplūdimiai platūs, ilgi, todėl mums tokios tendencijos negresia“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser.

Prieškariu tokie krėslai buvo kone būtinas inventorius, nes Kuršių neriją labai mėgo turtingi, aukštuomenei priklausantys poilsiautojai. „Tais laikais sėdėti tiesiog ant smėlio buvo prasto skonio reikalas. Ponams reikėjo patogiai įsitaisyti. Įdomu, kad tokia mada vyravo Juodkrantės paplūdimyje, kuris prieš šimtmetį buvo labiau civilizuotas, pritaikytas aukštuomenei. O štai Nidoje kūrėsi dailininkų kolonija, būriavosi laukinę gamtą mėgstantys menininkai, tad čia tų krėslų nebuvo. Pirmas jį atsivežė Th. Mannas. Kiek pamenu, yra net išlikusi nuotrauka, kurioje užfiksuotas savo „korbe“ sėdintis garsusis rašytojas“, – pasakojo KNNP vadovė.

Padovanojo vokiečiai

Pernai Kuršių nerijoje buvo filmuojama meninė juosta apie praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Rytų Vokietiją. Anot Neringos mero Dariaus Jasaičio, minėtą paplūdimių inventorių vokiečių kino kūrėjai tiesiog paliko, padovanojo Neringai. „Šį sezoną atgims tradicija, tiesiogiai susijusi su nerijos kurortais“, – „Lietuvos žinioms“ teigė D. Jasaitis.

Tačiau, anot D. Seselskytės, ne visas inventorius galės būti naudojamas. Svarstoma pastatyti apie 10 krėslų skirtinguose Neringos paplūdimiuose.

„Tai išties labai patogus daiktas: iš šonų – apsauga nuo vėjo, yra stogelis, galima atsisėsti dviem žmonėms ir mėgautis jūros vaizdais. Kadaise svarstėme savivaldybės administracijoje, kad reikėtų įsigyti tokių krėslų ir nuomoti juos poilsiautojams, bet vėliau idėjos atsisakėme. Pamanėme, jog tai – ne savivaldybės, o labiau verslo funkcija“, – kalbėjo D. Jasaitis. Verslininkai jau ne vieną vasarą nuomoja gultus, tačiau jie būna populiarūs tik karštomis, saulėtomis dienomis.

„Tie pliažų krėslai patogūs esant prastiems orams, kai labai vėjuota arba per vėsu degintis. Tikrai apsidžiaugėme gauta dovana, nes ji susijusi su mūsų kurortų tradicija ir dvelkia nostalgija“, – pabrėžė meras.