Kretingos rajono gyventoja, prašiusi neviešinti jos vardo ir pavardės, sakė apstulbusi, kai jai antradienio rytą telefonu paskambinusi pažįstama paklausė: „Ar tu žinai, kad iš manęs prašai pinigų?“. Tai ir buvo pirmasis ženklas moteriai, kad jos asmeniniu profiliu „Facebook‘e“ naudojasi sukčiai.
Puolusi prie kompiuterio ir pabandžiusi prisijungti prie savo profilio „Facebook‘e“ moteris to padaryti nebegalėjo – paaiškėjo, kad buvo pakeistas jos slaptažodis.
Vėliau moteris sužinojo: sukčiai valdydami jos asmeninį profilį, jos draugams išsiuntinėjo žinutes su prašymu paskolinti pinigų – esą ji internetu užsisakiusi žieminių rūbų, tačiau už juos negalinti atsiskaityti, nes jos elektroninė bankininkystė yra užblokuota, o pasas – šiuo metu gaminamas. Tad kretingiškės draugų buvo prašoma iš savo sąskaitos pervesti apie 500 Lt į nurodytą – tariamojo pardavėjo - sąskaitą, pažadėjus, kad kitą dieną jiems ši skola bus grąžinta.
„Kai vėliau pamačiau susirašinėjimo pokalbius „Facebook‘e“ su mano draugais, supratau, kodėl jie ta pramanyta istorija patikėjo. Tie pokalbiai buvo labai įtikinami, sukčiai prašymą paskolinti pinigų dėstė švelniai, moterišku stiliumi, naudodami daugtaškius, įterpdami mano šeimos narių vardus, kuriuos jie ir sužinojo panaršę mano profilyje. Sukčiai mano draugams nurodė, kad pinigus į sąskaitą reikia pervesti būtinai iki 12 val. Kai kurie draugų atsakė nesinaudojantys elektronine bankininkyste, todėl pasisiūlė pinigus pervesti nuėję į banką. Sukčiai, rašę mano vardu, dėl to nebuvo labai patenkinti, tačiau sutiko ir su tuo. Be to, jie mano draugų paprašė taip pat parašyti savo sąskaitas – esą, kad norėdama jiems vėliau grąžinti skolą, žinočiau, kur pervesti pinigus“,- pasakojo moteris.
Ji mano, kad sukčiai visų pirma „nulaužė“ jos elektroninį paštą gmail.com sistemoje. Tuomet elektroninio pašto adresą įvedė, prisijungdami prie „Facebook“ profilio, ir paspaudė nuorodą „Pamiršau slaptažodį“. „Facebook“ sistema pamirštąjį slaptažodį automatiškai atsiuntė į elektroninį paštą. Taip sukčiai, jau turėdami ir slaptažodį, galėjo prisijungti prie kretingiškės „Facebook“ asmeninio profilio.
„Kai kurie mano draugai, suabejoję, ar „Facebook‘e“ tikrai kalbasi su manimi, parašė man elektroninius laiškus. Tačiau sukčiai jiems iš mano elektroninio pašto atrašinėjo patikinimus, esą „Facebook‘e“ pinigų prašau tikrai aš, o ne apsimetėliai,- pasakojo kretingiškė. – Paprašiau draugo, kad galėčiau prisijungti per jo asmeninį profilį „Facebook‘e“ ir ėmiau platinti žinutes, perspėdama draugus, kad mano vardu „Facebook‘e“ rašinėja sukčiai. Tačiau sukčiai šias žinutes skubėjo ištrinti ir visus, kuriems kilo bent koks įtarimas ar kurie jau buvo spėję pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą, pašalino iš mano „Facebook“ draugų rato. Jausmas, kad kažkas kitas naudojasi tavo „Facebook“ profiliu ir elektroniniu paštu – košmariškas. Tarsi vagys būtų išvaikščioję tavo namus ir iščiupinėję tavo daiktus. Juk mano elektroniniame pašte yra laiškų su kitais žmonėmis, jų tam tikri duomenys – iš kur galiu būti tikra, kad sukčiai ateityje nepasinaudos ir jais? Supratau, kad į sukčių pinkles pakliūva ne tik naivūs žmonės – sukčiai veikia gudriai ir žaibiškai.“
Šiuo metu kretingiškė jau atsikūrė ir elektroninio pašto dėžutę, ir „Facebook“ profilį, ir nors pati finansiškai nenukentėjo, tačiau jaučia, kaip buvo pakirstas draugų pasitikėjimas ja. „Juk tie žmonės kitą kartą, jei mane tikrai ištiktų kokia nelaimė, manimi nebepasitikės. Man labai apmaudu, kad jie, galima sakyti, kaip ir per mane, nukentėjo“,- teigė kretingiškė, kuri kreipėsi į policiją, kad ši išaiškintų jos vardu ir elektroniniais duomenimis pasinaudojusius sukčius.
Kretingiškė teigė atsisakyti elektroninio pašto ar „Facebook“ profilio negalinti – tai jos pagrindiniai darbo įrankiai, organizuojant darbo reikalus. Tačiau po susidūrimo su sukčiais ji tapo atsargesnė: elektroniniame pašte ji nustatė papildomas apsaugos priemones.
„Visur prisijungdama internete naudojuosi skirtingais slaptažodžiais ir jų niekur neplatinau. Tačiau dabar manau, kad specialiai prisijungimui prie „Facebook“ reikia susikurti atskirą elektroninio pašto dėžutę ir jos nenaudoti jokiems kitiems reikalams. Tai padaryti patarčiau ir kitiems“,- mano kretingiškė.
Kretingos informacinių technologijų bendrovės „EG kompiuteriai“ vadovas Egidijus Putkalis, paprašytas pakomentuoti, kaip sukčiai galėjo įsilaužti į elektroninio pašto dėžutę, sakė: „Gmail.com sistema yra pakankamai patikima ir į ją įsilaužti nėra paprasta – dėti tiek pastangų dėl kelių šimtų litų tikrai neverta. Todėl labiau tikėtina, kad sukčiai moters elektroninio pašto slaptažodį galėjo sužinoti, kai ji prie savo elektroninio pašto dėžutės prisijungė ne savo kompiuteryje, o, pavyzdžiui, bibliotekoje, kitų žmonių namuose ar biuruose. Arba gali būti ir taip, kad kas nors jos elektroninio pašto slaptažodį sužinojo naudodamasis šios moters kompiuteriu ir, pavyzdžiui, į jį įdiegęs šnipinėjimo programą. Tačiau tai yra mano ir kolegų tik išankstinė nuomonė, o kas nutiko iš tiesų, būtų galima spręsti turint daugiau informacijos ir detaliau išanalizavus situaciją. Apsaugant savo elektroninio pašto duomenis patarčiau sugalvoti kuo sudėtingesnį slaptažodį, kurį sudarytų didžiosios ir mažosios raidės bei skaičiai, šiuos slaptažodžius dažnai keisti, jų nenaudoti prisijungiant prie kitų interneto svetainių, slaptažodžių niekur nepalikti užrašytų ir panašiai.“
Kretingos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Nerijus Japertas teigė, kad toks sukčiavimo būdas mūsų rajone užfiksuotas pirmą kartą. „Sukčiams į nurodytą sąskaitą pinigus pervedė viena kretingiškė ir du kitų miestų gyventojai“,- teigė N.Japertas, kol kas negalėjęs atskleisti daugiau tyrimo detalių.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis teigė, kad šalyje yra buvę dar keli atvejai, kai sukčiai pinigus iš žmonių išviliodavo, pasinaudodami „Facebook“.
„Žmonės nukenčia ir kituose pažinčių ar socialiniuose interneto tinklapiuose, kai susipažinę su sukčiumi, su juo bendrauja, o vėliau patiki išgalvota istorija ir jam perveda pinigus. Per metus šalyje užfiksuojame daugiau kaip 5 tūkst. įvairaus sukčiavimo atvejų ir apie 70 proc. jų policijai pavyksta atskleisti. Pastebime ir tai, kad ne visada žmonės policijai praneša apie tai, kad nukentėjo nuo sukčių, – jie jaučia gėdą ir savigraužą, kad buvo pernelyg patiklūs. Ištirti sukčiavimo atvejus policijai nėra lengva, nes dažnai paaiškėja, kad sąskaitos, į kurias aukos perveda pinigus, priklauso asocialiems žmonėms. Šie, prašomi sukčiautojų, sutinka atidaryti sąskaitą banke savo vardu kad ir už 20 Lt užmokestį.
Vėliau sukčiai, per šią sąskaitą išgryninę pinigus, dingsta,- kalbėjo R.Matonis. – Gyventojams, norintiems neįkliūti į sukčių pinkles, patarčiau niekada neskolinti pinigų tik pabendravus internetu. Geriau tai padaryti susitikus su žmogumi – taip tikrai įsitikinsite, kad padedate savo draugui, o ne sukčiui.“
Rašyti komentarą