Namus atėmė, o mokėti net nesiruošia

Neringos savivaldybės įmonę „Neringos vanduo“ pasiekė bankroto administravimo paslaugas teikiančios bendrovės „Valeksa“ raštas, kuriuo nuo liepos 1 d. prašoma nutraukti vandens tiekimą į du Juodkrantėje stovinčius namus ir atjungti jų vandens inžinerinius tinklus. Taip pat nutraukti sutartis su šių namų gyventojais.

Prašymas remiasi valstybinės įmonės Registrų centro išrašu, kad šis turtas nuo šių metų birželio vidurio priklauso bendrovei Verslo investicijų projektų centrui, kurios bankrotą administruoja „Valeksa“.

Ši žinia sukėlė tikrą šoką minėtuose namuose jau beveik dešimtmetį gyvenantiems žmonėms, kurie sužinojo, kad jau nebėra turto, už kurį sumokėjo didžiules sumas, šeimininkai.

„Net nežinau, kaip ir įvardyti šią situaciją. Tai net ne nacionalizavimas, o pati atviriausia vagystė. Žiauru, kas vyksta Lietuvoje. Valstybės laiminant užgrobiamas turtas ir niekam tai neįdomu“, - vos tvardė pyktį viename iš minėtų namų gyvenanti Salomėja Rubinienė.

Jos ir kaimynų bėdos prasidėjo, kai teismas nelegaliais pavertė tris legaliai Verslo investicijų projektų centro pačiame Juodkrantės centre ant Kuršių marių kranto pastatytus pastatus ir įpareigojo juos nugriauti.

Vienas pastatas, kuriame veikė populiarus žuvies restoranas, remiantis dar 2009 metais Klaipėdos apygardos teismo sprendimu, jau nušluotas nuo žemės paviršiaus.

Viename iš likusių dviejų pastatų su šeima įsikūrusi S.Rubinienė už būstą sumokėjo per pusę milijono litų.

„Net keturi teismai konstatavo, kad nusipirkome legalų turtą ir esame teisėti bei sąžiningi jo įgijėjai“, - sakė juodkrantiškė.

Lygiai tokioje pačioje situacijoje atsidūrė ir tris nepilnamečius vaikus auginanti Juozo Skučo šeima. Nepažeisdama jokių įstatymų ji vieną iš šių namų 2005 metais iš Verslo investicijų projektų centro nusipirko už 1,85 milijono litų.

Narpliodami susidariusią situaciją teismai pritaikė restituciją. Pardavėjas įpareigotas grąžinti pirkėjams pinigus, o šie - įsigytą turtą.

S.Rubinienės teigimu, šio teismo nurodymo net nesiruošiama vykdyti.

„O kodėl turėtų, jei pati valstybė labai gudriai nusiplovė rankas. Nesuprantu, kaip Registrų centras sprendimą išregistruoti mūsų turtą priėmė remdamasis tik puse teismo nutarties. Juk pinigų už jį mums niekas negrąžino. Apie tai sužinojome tik jau po fakto. Patyrėme tokį šoką, kad prireikė ir medikų pagalbos“, - sakė S.Rubinienė.

J.Skučas neabejoja, kad „Valeksos“ ir Registrų centro veiksmais turėtų susidomėti teisėsaugininkai.

„Mes ne tik netekome pinigų, turto ir būsime su nepilnamečiais vaikais išmesti į gatvę. Bet dar ir liksime skolingi bankams, kurie suteikė paskolas būstui įsigyti. Visi puikiai įsivaizduoja, ką reiškia atgauti pinigus iš bankrutuojančios bendrovės. Jų jau nebėra ir nebus. Lietuvos valdžia labai garsiai deklaruoja, kad mes gyvename europietiškoje valstybėje. Tai dabar aš jos noriu paklausti, ką jūs darytumėte mano šeimos vietoje“, - stebėjosi J.Skučas.

Teismas jau yra iš dalies patenkinęs J.Skučo šeimos ieškinį ir jai iš Neringos savivaldybės bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priteisęs apie 450 tūkstančių litų. Kartu su priteistomis 5 procentų dydžio metinėmis palūkanomis priteista suma jau pasiekė apie pusę milijono litų.

Tiek palūkanų Skučų šeima jau sumokėjo bankui, paėmusi iš jo paskolą įsigyti Juodkrantėje pastatytus apartamentus.

Net ir sulaukęs palankaus Temidės verdikto, J.Skučas nesidžiaugia. Valstybė visais įmanomais būdais stengiasi išvengti pinigų mokėjimo.

Milijonus iš Lietuvos valstybės tikisi prisiteisti ir Verslo investicijų projektų centras. Tiksliau, iš jai atstovaujančių institucijų - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Neringos savivaldybės.

Teismas yra konstatavęs, kad bendrovė patirs žalą, kurią kalti asmenys turės atlyginti. Vien dėl nugriauto žuvies restorano padaryta žala įvertinta daugiau nei 4 milijonais litų.

J.Skučas yra užsiminęs, kad tokiu atveju iš valstybės reikalaus atlyginti 3,5 mln. litų žalą.

Jau nugriautas ir jo likimo laukiantys du pastatai pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes abiejų priimti ir vėliau panaikinti aktai sudarė prielaidas statyboms vykti.

Praėjusių metų vasarą Juodkrantėje išvažiuojamąjį posėdį surengę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai aiškiai pareiškė, kad neteisėtais vadinami pastatai jokios žalos nedaro, o juos nugriauti liepta tik vykdant kažkieno kvailą užgaidą.

Šie parlamentarų žodžiai įkvėpė juodkrantiškiams vilties, kad situacija gali būti įvertinta realiai ir problema išspręsta vadovaujantis protingumo principu - šeimos nebus išmestos į gatvę, o visiems Lietuvos žmonėms nereikės sumokėti milžiniškos kainos už valdininkų padarytas klaidas.

Tačiau šios Seimo narių kalbos taip ir liko tik kalbos, nebuvo imtasi bent kiek konkretesnių veiksmų.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“