Naminukė - ne problema apskrities homo bibiens

Šiais metais Klaipėdos apskrityje pradėti 575 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėtų namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų ir aparatų gaminimo, laikymo ar gabenimo atvejų, didžioji dalis (89,5 proc.) jų ištirta. Pagal su šia veikla susijusių nusikaltimų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Klaipėdos apskrities miestai kasmet išlieka lyderiais arba tarp jų.

Šie skaičiai sako, kad yra pasiūla, o jos nebūtų, jeigu nebūtų paklausos. Taigi, Klaipėdos apskrityje naminės degtinės išgeriama daug. Galbūt tai lemia žema kaina: teisėsaugininkų teigimu, Klaipėdoje puslitris naminukės kainuoja 5-7 litus.

Degtine virsta balos vanduo

Policijos įvykių suvestinėse gana dažnai pranešama apie naminukės prekiautojus ir gamintojus iš Kretingos rajono. Šio regiono policijos komisariato pareigūnai šiemet nustatė 18 su šia veikla susijusių nusikaltimų, pernai per tą patį laikotarpį - 29.

"Turime ir gauname informacijos, žmonės praneša anonimiškai bei nesislėpdami, pareigūnai taip pat rengia netikėtus reidus. Pastaruosius dvejus metus atvejų, galima sakyti mažėja, galbūt gamintojai traukiasi iš mūsų rajono į kitas teritorijas", - sakė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Merkelis.

Jo teigimu, rudenį naminės degtinės gamybos atvejų gali padaugėti, mat upeliuose pakilo vandens lygis.

"Degtinę verda iš upelių, tvenkinių, melioracijos griovių ar balų vandens", - paaiškino pareigūnas.

Šių metų komisariato pareigūnų rekordai - 3 tonos gamybai paruošto raugo, vadinamosios "brogos", ir apie 280 litrų realizuoti paruošto gėrimo. Nemaža dalis įkliuvusiųjų - jau bausti už šią veiklą.

"Kai kurie degtinę gamina nuo senų laikų, toks jau jų gyvenimo būdas", - sako A. Merkelis.

Kretingos rajonas ir naminė degtinė itin dažnai linksniuota prieš dešimtmetį, kai Kretingsodžio kaime vyrai surengė naminės gėrimo varžybas dėl pagrindinio 20 litų prizo. Nugalėtojas mirė nuo ūmaus apsinuodijimo: daugiau nei puslitrį velnio lašų greičiausiai išgėrusio 34 metų vyro organizme po įvykio buvo aptikta 4,3 promilės alkoholio.

Blaiviausia - Neringa

Naminė degtinė ir kitos, su ja susijusios nusikalstamos veikos - nesuderinami dalykai su anapus Kuršių marių esančia Neringa. Šio miesto policijos viršininkas Sigitas Šveikauskas teigia per savo karjerą neatsimenantis, jog būta užfiksuota panašių nusikaltimų.

"Čia nepalankios sąlygos tokiai veiklai - grūdų niekas neaugina, o jeigu bandytų įsivežti didesnius kiekius - iš karto kiltų įtarimas. Kažkas lyg yra bandęs virti degtinę iš cukraus, bet tik tiek", - sakė jis.

Pareigūnai taip pat neturi informacijos apie miesto ribose veikiančius naminės degtinės prekybos taškus.

"Čia žmonės užsiima kitais darbais, pavyzdžiui, gaudo ir rūko žuvį", - sakė S. Šveikauskas.

Konkuruoja vynas ir alus

Naminės degtinės vartojimas dažniausiai siejamas su kaimu, kurio gyventojai velnio lašus ne visada laiko Dievo rykšte.

"Yra išgeriančių. Ir iš nevilties, kad darbo neturi, ir šventes švenčiančių. Nesu girdėjęs, kad kas pas mus gamintų, tikriausiai įsigyja "įvežtinę". Tenka girdėti naminę giriančių ir peikiančių kalbų. Tačiau, kad gėrimas yra masinis reiškinys kaime, negalėčiau pasakyti", - teigia Kretingalės seniūnas Vytautas Gūžas.

Nors su vietos gyventojais seniūnas tiesiogiai bendrauja nuolat, bet skundų apie namų gamybos degtinės prekybą nėra sulaukęs.

"Kiekviena gyvenvietė Lietuvoje turi savo pijokėlių. Pas mus jų irgi yra, tačiau jie dažnai troškulį malšina parduotuvėse įsigytu pigiu vynu arba stipriu alumi "bambaliuose", - sakė V. Gūžas.

Uostamiesčio garsenybės

Vieša paslaptis, kad pačioje Klaipėdoje taip pat prekiaujama namine degtine, kai kurie taškai mieste buvo virtę tikromis legendomis ir vadinami kodiniais pavadinimais. Pavyzdžiui, "girtasis kiemelis" Turgaus aikštėje ar "rešotkės" Šturmanų gatvės 14 name. Pastarasis ilgą laiką (teigiama, kad veikė net 18 metų) kėlė itin didelį visuomenės pasipiktinimą - ir dėl prekybos, ir dėl klientų: apsvaigę girtuokliai kaimynystėje atvirai atlikdavo gamtinius reikalus, vemdavo, koliodavosi, miegodavo. Dėl šio taško gyventojai bei organizacijos kreipėsi net į vidaus reikalų ministrą.

Šiuo metu nelegali prekyvietė, aplinkinių teigimu, jau likviduota.

"Viskas tikrai susitvarkė, daug pastangų įdėjo bendruomenė ir policija. Tiesa, prieš tai teko kreiptis net į patį ministrą", - sakė greta buvusio "taško" Pirminės sveikatos priežiūros centro patalpų pirmajame aukšte įsikūrusio Klaipėdos miesto socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė.

Tikra įžymybe buvo tapusi Ženė Petronienė, vadinta Papugaičiku: Vingio gatvės gyventoja buvo laikoma garsiausia naminės degtinės pardavėja Klaipėdoje.

Prekybos vietų mieste aptinkama iki šiol - šiemet uostamiestyje išgarsėjo prekeiviai, policijai įkliuvę jau du kartus. Moteris prisistato Barbora Radvilaite, o jos partneris - Drambliu, pažįstančiu visų Klaipėdos taškų "stogą" Staską.

Abiem atvejais jie namuose Žalgirio gatvėje laikė daugiau nei 10 litrų naminės degtinės, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė (baudžiama viešaisiais darbais, baudomis, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų).

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovų, "taškus" dažniausiai pavyksta likviduoti po gyventojų pranešimų.

"Informacija iš dangaus nenukrenta. Ne taip paprasta, ne visada po pirmo pranešimo pavyksta prekeivius demaskuoti. Tai yra ilgalaikiai tyrimai, kurių metu renkamas ir sisteminamas kiekvienas žodis, kartais prekeivius pavyksta prigriebti tik po kelių mėnesių. Dėl to žmonės mano, kad policija žino apie prekybą, bet nieko nedaro. Taip nėra - dirbame, tačiau dirba ir prekeiviai, jie mokosi ir tobulėja", - sakė Klaipėdos VPK Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius.

Bandė įteisinti

Naminės degtinės gamybos procesui Lietuvoje nenutrūkstant jau šimtus metų, užpernai spalį Seime pasiūlytos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kurios leistų iš dalies įteisinti naminės degtinės gamybą: kaimo turizmo sodybas turintys ūkininkai galėtų išvirti iki 1 tūkst. litrų per metus svaigalų, kurių etilo alkoholio koncentracija būtų iki 65 proc.

Ir nors siūlymui buvo pritarta, po aršaus pasipriešinimo šios minties teko atsisakyti, mat bijota, kad turizmo sodybos virs "samagono" varyklomis, nuo kurių kaimas prasigers. Nepaisant to, pataisų svarstymą Seime siūloma įtraukti ir į šiemetinę rudens sesijos darbotvarkę.