Naktinis žygis - nuotykiai ir istorijos pamokos

Jau 12 metus organizuojamas žygis šį kartą vyko nuo Priekulės iki Klaipėdos. Kasmet taip paminimi 1923 metų sausio 15-osios įvykiai, kai Lietuvos kariuomenės daliniai atžygiavo iki Klaipėdos ir užėmė prancūzų prefektūrą.

„Kadangi buvo prognozuojama, kad naktį paspaus iki 20 laipsnių, dalis norėjusių prisijungti prie žygio išsigando, arba tėveliai neišleido. Nepaisant to – dalyvių skaičius įspūdingas - net 1 459. Daugiausia – vyrai, tačiau naktinio žygio nepabūgo ir 277 moterys. Žygyje dalyvavo ne tik kariuomenės atsovai, policijos pareigūnai, skautai, šauliai, medžiotojai, bet ir pavieniai patriotai, moksleiviai. Žmonės susirinko iš visos Lietuvos”, - pasakojo vienas žygio organizatorių Algirdas Grublys.

Dalyvių amžiaus vidurkis – 30 metų. Pats vyriausias, net 87-erių metų senolis atvyko į žygį iš Marijampolės. Jauniausiam dalyviui šį sykį buvo 11 metų.

Žadėtas speigas taip ir nepaspaudė, žygeiviai tikino, kad temperatūra naktį nukrito tik iki 7 laipsnių, tad esą daugeliui sparčiai žygiuojančių buvę labiau karšta, nei šalta.

„Nuotabus žygis. Ypač smagu buvo eiti mišku, tuomet labiau gali įsijausti į įvykius, vykusius prieš 90 metų. Asfaltu eiti – jau ne taip įdomu“, - atviravo jau ketvirti metai tokiuose žygiuoe dalyvaujanti Renata.

Pusiaukelėje žygeivių laukė improvizuotas pasienio postas., kur vokiečių kareivių uniformomis vilkintys Karybos istorijos klubų nariai pasitiko žygeivius. Taip pat žygeivių laukė gardi kareiviška košė ir karšta arbata.

24, 5 kilomterų atstumą sparčiausiems žygeiviams pavyko įveikti vos per 4 valandas. Pirmieji žygio dalyviai iš Priekulės pajudėjo 20 val. vakare, o Klaipėdoje jau buvo iškart po vidurnakčio. Paskutinieiji uostamiestį pasiekė pusę penkių ryte. Visiems tikslą pasiekusiems žygeiviams buvo įteikti dalyvio diplomai.

„Viso atstumo nepavyko įveikti tik 8 dalyviams. Pagrininė priežastis – netinkamas apavas, tad nutrintos kojos nebeleido toliau eiti“, - pasakojo žygio organizatoriai Leonas Stonkus ir Zigmas Gulbinas.

Vyrai žadėjo, kad tokie žygiai bus organizuojami ir kitais metais.

„Bent iki tol, kol minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį. Paskui estafetę perduosime jaunimui. Panašu, kad tokių yra daug. Tai parodė ir šis žygis“, - džiaugėsi organizatoriai.