Mokyklos supirštos, bet jungtuvėmis nekvepia

Vykdant pernai patvirtintą miesto mokyklų tinklo pertvarkos iki 2015 metų planą, Klaipėdos tarybos kolegija jau pritarė tam, jog Smiltelės gatvėje įsikūrusi sutrikusio intelekto vaikų mokykla "Guboja" turėtų būti perkelta į tokio paties tipo įstaigą "Medeinė", esančią Panevėžio gatvėje. Pirmojoje mokykloje mokosi 88, antrojoje - 83 vaikai. Daugiausiai "Gubojos" auklėtinių turi intelekto ir emocinių sutrikimų, o "Medeinėje" nemažą dalį vaikų, be šių negandų, kamuoja ir judėjimo negalia.

Į "Gubojos" patalpas po reorganizacijos persikeltų Moksleivių saviraiškos centras, šiuo metu įsikūręs prastos būklės pastate Strėvos gatvėje.

Teigiama, kad sprendimas pagrįstas ne tik ekonomine nauda - esą sujungus mokyklas pagerėtų ir ugdymo procesas.

Mokyklos bendruomenes su šiais planais supažindinti nutarė savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai. Ir nors "Medeinės" atstovai susitikimo metu pareiškė, kad naujųjų bendruomenės narių laukia išskėstomis rankomis ir yra pasiruošę sutikti su orkestru, "Gubojos" kolektyvas nebuvo linkęs pulti į glėbį. Dėl įvairiausių priežasčių.

Viena iš jų - po prijungimo būtų mažinamas etatų skaičius, greičiausiai su darbu tektų atsisveikinti pensijinio amžiaus darbuotojams.

Taip pat baimintasi, kad nutrūks pradėti tęstiniai projektai, emociškai jautrūs moksleiviai patirs papildomą stresą ir t. t. Kolektyvo nariai apeliavo ir į faktą, kad mokykloje vienam vaikui tenka keliskart daugiau ploto nei kitose įstaigose.

"Dėl ploto - tai nelyginkite mūsų su bendrojo lavinimo mokyklomis, pas mus mokosi kitokie vaikai, jiems reikia erdvių", - sakė viena iš darbuotojų.

"Kolegijos pritarimas skamba kaip nuosprendis. Kodėl susitikimo nebuvo prieš tai?" - klausė kita.

Ji taip pat įžvelgė, kad mokykla patalpomis galėtų dalintis su moksleivių saviraiškos centru: vienų pamokos vyksta iki pietų, kitų užsiėmimai - vėliau.

"Be to, mūsų auklėtiniams atsirastų galimybė integruotis", - sakė pedagogė.

Jos kolegė priminė, kad "Gubojos" pastatas 8-ajame dešimtmetyje buvo pastatytas todėl, kad "Medeinė" buvusi netinkama.

"Netikusi reforma. Ją įgyvendinus jau netrukus suprastumėme, kad tektų daryti atvirkščiai", - tvirtai konstatavo moteris.

Abiejų įstaigų atstovai įvardijo pagrindinius savo pranašumus: "Gubojoje" daugiau erdvės, greta - viena geriausių apskrityje sporto bazių, o šalia "Medeinės" yra miškas - gryno oro šaltinis, netoli jūra, be to, ten įrengti nauji ir brangūs keltuvai judėjimo negalią turintiems vaikams.

"Viskas - dėl vaikų", - diskusijos įkarštyje sakė vieni ir kiti.

Klaipėdos mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrąjį planą Taryba patvirtino praėjusių metų sausio pabaigoje. Pasikeitimai patiko ne visiems: Naikupės gatvės esančios "Pamario" mokyklos kolektyvas nė už ką nesutiko kraustytis į Andrejaus Rubliovo mokyklą Debreceno gatvėje.

Beje, parengus mokyklų pertvarkos planą "Guboją" iš pradžių norėta perkelti į Baltikalnio gatvėje esančias patalpas, tačiau apskaičiavus įsikūrimo išlaidas - tai sudarytų apie milijoną litų - šio plano atsisakyta.

"Stipresnis jungiamas prie silpnesnio?"

Laima JUKNIENĖ, Klaipėdos miesto švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovė
Darysime viską, kad "Gubojos" darbuotojams būtų išlaikytos esamos socialinės garantijos - jie yra profsąjungos nariai, o "Medeinės" kolektyvas profesinės sąjungos neturi.
Dėl sujungimo: įvertinus visus už ir prieš atrodo, jog stipresnis jungiamas prie silpnesnio, nors įprastai daroma atvirkščiai. "Guboja" neturi kreditorinių įsiskolinimų, čia mokosi šiek tiek daugiau vaikų, argi mokykla kalta, kad joje tiek daug ploto? Be to, jį galima sumažinti. "Medeinė", mano žiniomis, turi 64 tūkst. Lt kreditorinių įsiskolinimų, o direktorės žodžiai, kad per dvi savaites jie panaikinti, manęs neįtikino.

"Tai - kaip pasikeisti mobilųjį telefoną"

Virginija KAZAKAUSKIENĖ, savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja
"Gubojos" mokykloje kiekvienam mokiniui tenka 84 kvadratiniai metrai ploto, kai kitose mokyklose - apie 10. Suprantama, neįgaliesiems vaikams reikia daugiau erdvės, bet ne 8 kartus daugiau. Sujungus mokyklas vienam mokiniui tektų 39 kv. metrai. Kiek oro šildoma veltui? Žinoma, sujungimą pirmiausiai lemia ne tik ekonominiai skaičiavimai, po jo turėtų pagerėti ugdymo procesas. Dabar abiejose mokyklose dažnai sujungiamos skirtingos klasės - pavyzdžiui, 5 ir 6. O po pertvarkos penktokai, šeštokai ar septintokai galėtų mokytis atskirai.
Diskusija dėl mokyklų sujungimo tik prasideda, dėl to ir inicijavome susitikimą su mokyklų atstovais. Norint vieną mokyklą prijungti prie kitos, Tarybai reikia priimti dar bent tris sprendimus: dėl sutikimo reorganizuoti, patvirtinti reorganizavimo sąlygų aprašą ir patvirtinti patį reorganizavimo faktą. Procese bendruomenės gali dalyvauti, reikšti savo nuomonę, siūlyti kitus sprendimo būdus, bet reikia pozityvaus požiūrio ir pateikti rimtus argumentus, o ne vadovautis emocijomis ar gąsdinti mokinių tėvus. Galų gale, yra šansas kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją.
Nerimas dėl permainų - natūrali žmogaus reakcija, lygiai taip pat jaučiamasi, kai keičiama gyvenamoji vieta ar net naujas mobilusis telefonas: iš pradžių gąsdina, bet vėliau supranti, kiek daug naujų galimybių jis suteikia.