Šiemet plūdurais nepažymėtas ir vandens kelias iki Juodkrantės, nors pernai prieplaukos atidarymo proga toks kelias dėl saugios laivybos buvo padarytas. Kelią žvejybiniais kuolais šiemet pasižymėjo patys žvejai.
Stringa dumble
Pramoginių laivelių kapitonai kaskart pajuda iš prieplaukos su įtampa - pavyks saugiai praplaukti Drevernos upės ruožą iki marių, ar ne.
"Labai vargstame, kol išplaukiame - laivo sraigtai dažnai užstringa dumble, mauroji laivu kaip su traktoriumi juoduose dūmuose paskendęs. Gėda prieš poilsiaujančius žmones, užsienio turistus. Jeigu sulipa į laivą koks 20 žmonių, jau turi gerai pagalvoti, ar pavyks išplaukti", - sakė Vytautas Stančaitis, pasibaigus žvejybos sezonui, užsiimantis pramoginiais plaukiojimais po marias.
Pasak V. Stančaičio, farvaterio gylis tesiekia 1,20-1,40 metro, todėl neužkliūdami gali praplaukti tik visai mažučiai laiveliai. O didesni, plukdantys po marias pramogaujančius žmones, kaskart rizikuoja įstrigti seklumoje.
"Ne vienas čia jau sulaužė laivo sraigtus, kurie kainuoja išties nepigiai. Norinčiųjų užsiimti turistų plukdymu atsirastų daugiau, bet visus gąsdina tai, kad įplaukęs į prieplauką, gali ir nebeišplaukti. Antai vienas iš Kintų atplaukęs žvejys norėjo čia padirbėti, bet vos išplaukė, tai persižegnojo ir sakė niekad nebegrįšiąs", - prisiminė V. Stančaitis. Anot jo, reikia kuo greičiau gilinti farvaterį iki 2 metrų gylio bent 100-200 metrų plote.
"Prieplauka pastatyta, tačiau svarbiausias darbas nepadarytas - neišgilintas išplaukimo kelias. Tokie nedideli gilinimo darbai daug tikrai nekainuotų. Gerai išgilinus, normalus gylis išsilaikytų ne vienerius metus", - įsitikinęs V. Stančaitis.
Anot jo, dreverniškiai ir atvažiavę čia gamta pasigrožėti žmonės labai pasigenda ir paplūdimio. "Tiek vandens aplink turime, o važiuojame maudytis prie jūros ar dar kitur. Jei būtų normalus paplūdimys, o ne vien nendrynais apžėlusios pakrantės, ir turistų daugiau sulauktume. Net vietiniai vaikai neturi kur maudytis - vis ateina maudytis į prieplauką, o tai labai nesaugu",- pasakojo dreverniškis.
Valdytojo neatsirado
Drevernos prieplaukos statyba kainavo apie 17 mln. litų, kurių didžioji dalis buvo gauta iš Europos Sąjungos paramos fondų. Prieplauką šiuo metu administruoja Priekulės seniūnija. Seniūno pavaduotoja Daiva Bliūdžiuvienė sakė, jog prieplaukai prižiūrėti seniūnijai šiemet iš biudžeto skirta apie 82 tūkst. litų, bet lėšos jau baigia išsekti.
"Samdome 4 sargus, valome, prižiūrime teritoriją. Sargai reikalingi, nes laivų savininkai labai domisi aplinkos saugumu", - sakė seniūno pavaduotoja. Už paslaugas prieplaukoje - laivo laikymą, nuleidimą į vandenį ir kt. - laivų savininkai moka nustatytus mokesčius.
Šiemet savivaldybė skelbė konkursą prieplaukos valdytojui parinkti, bet joks verslininkas nesiėmė šios veiklos pagal koncesijos sutartį. Pasak rajono savivaldybės Tarybos nario, Turizmo tarybos pirmininko Algirdo Liaudanskio, koncesijos reikalavimai buvo pernelyg aukšti. Pavyzdžiui, iš koncesininko buvo reikalaujama pastatyti prieplaukoje pastatą.
"Turizmo taryba padarė viską, kas jai priklausė. Daugelyje posėdžių svarstėme Drevernos problemą, pasiekėme, kad vandens keliams tvarkyti būtų skirta 40 tūkst. litų. Prieplaukoje šiemet turėjo būti atlikti ir gilinimo darbai, ir parinktas koncesininkas, ir vandens kelias nužymėtas. Bet viso to nėra - blogai vertinu šią situaciją", - sakė A. Liaudanskis.
Rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlovas Banevičius teigė, jog, sušvelninus sąlygas, šiemet vėl bus bandoma skelbti konkursą koncesininkui parinkti.
"Planavome, kad prieplauką prižiūrėsianti įmonė atliks ir farvaterio gilinimo darbus. Statant prieplauką, projekte išvis nebuvo numatytų gilinimo darbų, kad praplauktų didesnės grimzlės laivai. Bet anksčiau ar vėliau tą teks atlikti. Nors nėra paprasta kištis į gamtą - aplinkosauginiai reikalavimai yra gana griežti. Tikimės, kad kitas konkursas pavyks, ir rasime bendrovę, su kuria bus galima pasirašyti koncesijos sutartį. Ir tada pajudės visi darbai", - sakė administracijos direktorius.
Rašyti komentarą