Miesto ūkio ateitis - rožinėse svajonėse

Šiandien miesto Tarybos Miesto ūkio komitete buvo pristatytas esą nerealus valdininkų sukurptas planas, kaip turėtų būti tvarkoma Klaipėda 2011-2013 metais. Strategiją su konkrečiais pageidavimais pristatė administracijos Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.

Aibė norų

Labai prašoma pinigų fontanų Pempininkuose ir Debreceno mikrorajone atnaujinimui: 95 tūkst. Lt. Pėsčiųjų tako tarp Taikos pr. 99 ir Gedminų gatvės sutvarkymui reikia 1 mln. litų. Dar norima kitais metais įrengti 27 vaizdo stebėjimo kameras naujuose miesto rajonuose, o tam reikia 150 tūkst. Lt. Už 200 tūkst. litų užsimota nuomotis 10 konteinerinių tualetų.

300 tūkst. Lt prašoma skirti kapinių priežiūrai, įvardyta ir tai, kad Lėbartų kapinėse žūtbūt reikia atlikti tualeto kapitalinį remontą. Beje, norima įrengti dengtus prekybos paviljonus prie Lėbartų ir Joniškės kapinių.

180 tūkst. Lt norima gauti Atgimimo aikštės rekonstrukcijai, 50 tūkst. Lt - naujų vaikų žaidimo aikštelių įrengimui, 40 tūkst. - esamų remontui. Kiemų ir gatvių remontui prašoma skirti 1 mln. 460 tūkst. Lt.

Strateginiame plane užsimota įsigyti naują akustinę garsinę sistemą, 70 tūkst. Lt prašoma skirti mikroautobusų integravimui į bendrą viešojo transporto mieste sistemą.

Pagal planą būtų ketinama atnaujinti keletą šviesoforų, informacinių kelio ženklų sistemą, nuomotis automatinės eismo priežiūros prietaisus. Prašoma skirti pinigų ir 5 naujų autobusų stotelių paviljonų įrengimui.

Rūpinantis miestiečiais, ketinama didinti šunų vedžiojimo aikštelių skaičių: tam reikėtų 38 tūkst. Lt. 400 tūkst. Lt prašoma skirti paplūdimių valymui. Daugiau lėšų reikės ir skęstančiųjų gelbėtojams, mat jų profesija pripažinta kaip pavojinga, tad turės didėti algos.

Kritikos strėlės

Miesto ūkio komiteto nariai gana įnirtingai ėmė ginčytis dėl įvairių planų, o labiausiai buvo kritikuojama tai, kad strategijoje nėra išskirta kaip prioritetinė sritis naujų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas kiemuose.

"Jūs pažiūrėkite, kas darosi kiemuose! Strateginiame plane įtraukti kažkokie fontanų remontai ir kapinių tualeto kapitalinis remontas, o automobilių stovėjimo aikštelės kažkodėl liko antrame plane", - piktinosi komiteto narys Antanas Gintautas Murauskas.

L. Dūda paaiškino, kad buvo sukurta supaprastinta tvarka, kuomet aikšteles galėtų įrengti patys gyventojai, tačiau tokiai sistemai pasipriešino Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Kristina Vintilaitė: esą tik savivaldybė savo lėšomis gali įrengti aikšteles. Žinant, kokios šiuo metu yra finansinės galimybės, naujų aikštelių įrengimas - kone utopija.

Dar vienas kovos laukas - Naglio Puteikio primygtinis reikalavimas į strateginį veiklos planą įtraukti bent vieno stacionaraus oro taršos matuoklio įsigijimą ir įrengimą.

"Yra matuokliai prie buvusio Tabako fabriko ir Kalnupės gatvėje, bet jie - Brežnevo laikų, galima kaip muziejinius eksponatus juos laikyti. Reikėtų nupirkti vieną stotelę už apie 320 tūkst. litų, nes patys žinome, kad smarvė Klaipėdoje tvyro. Sklinda mazuto, naftos, kitokie kvapai iš uoste veikiančių bendrovių. Normalus matuoklis parodytų, ar normos neviršijamos ir kokios bendrovės teršia aplinką. O kad aplinkosaugininkai nieko nedaro, tai jau ne paslaptis", - dėstė jis.

Valdininkai paaiškino, kad pagal aplinkosaugininkų reikalavimus tokiam miestui kaip Klaipėda užtenka dviejų oro taršos matuoklių. Esą daugiau nereikia. Be to, net nėra svarstoma perkelti esamą ar įrengti naują matuoklį būtent ten, kur yra didžiausia taršos šaltinių tikimybė: Melnragėje. Šalia veikai naftos, krovos kompanijos.

Po ginčų vis dėlto į planą įtrauktas matuoklių įsigijimo klausimas, tačiau jau dabar akivaizdu, kad tai padaryta tik dėl akių, nes biudžete lėšų priemonei įsigyti tikrai nebus. Juoba kai iš aplinkosaugos rėmimo programos, kurios planas buvo 1,2 mln. Lt, jau pusė sumos išbraukta.

Kokiomis lėšomis disponuos kitais metais Miesto ūkio departamentas, paaiškės po to, kai Taryba patvirtins uostamiesčio savivaldybės biudžetą.

"Norai geri, bet..."

Rūta KAMBARAITĖ, savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja

Kai išgirdau L. Dūdos pristatytus planus, ginčytis nenorėjau, bet pasakysiu taip: tai norai, prasilenkiantys su realybe. Gražūs, dideli ir rožiniai norai. Prašo skirti per 1 mln. litų gatvių ir kiemų lopymui, tačiau net ir geriausiais finansiniais metais būdavo skiriama 200-250 tūkst. litų. O jie dar naujų priemonių įrašė. Nė 10 proc. lėšų negalėsime joms skirti. Ūkio departamento kitų metų biudžetas gali būti didinamas, tačiau tik dėl organizuojamo Europos vyrų krepšinio čempionato reikalų. Jei ir bus kitų metų biudžetas didesnis, tai pirmiausiai tie pinigai, kur viršys planą, bus panaudojami lengvatiniam keleivių vežimui kompensuoti, kreditoriams įsiskolinimams padengti, socialinėms reikmėms. Kalbėti apie fontanų remontą ar naujas vaizdo stebėjimo kameras, pėsčiųjų tako atnaujinimą už 1 mln. litų nerealu.