Metai po Šilutės valdžios perversmo: interviu su mere Daiva Žebeliene

Ta proga merė davė interviu „Šilutės ETA Žinioms“.

- Vieni metai prie valdžios vairo: kokie jie buvo Savivaldybei ir asmeniškai Jums?

- Laikas labai greitai bėga. Šiandien žiūrim – jau visi metai.

Jie buvo labai įtempti ir darbingi, – manau, taip galėčiau juos apibūdinti.

Žinoma, tai gana trumpas laiko tarpas. Todėl didesnius vertinimus galėčiau dėlioti tik po ilgesnio laiko tarpo.

Iš pradžių mūsų darbai buvo labiau tęstiniai, pažintiniai, o dabar tai tikrai yra stengiamasi nudirbti tuos produktyvius darbus, kurie labai reikalingi žmonėms.

- Apie tai dar pakalbėsime. O dabar norėčiau grįžti į pradžią: lygiai prieš metus buvo įvykdytas perversmas, kam to reikėjo?

- (pauzė) Kaip ir atstatyti politinį neteisingumą, dėl kurio buvo daug visokių vertinimų: kas čia ką išdavė…

- Kalbate apie porinkiminius reikalus?

- Taip. Iš tikrųjų buvau giliai nustebinta, kad politikoje taip nesilaikoma garbės žodžio. Tai čia, žinokite, man buvo labai sunku su tuo susitaikyti: kai sako, kad reikia daryti taip, o ne taip, dėl ko buvo garbingai susitarta.

Man tai buvo didelis smūgis. Tada pajauti, kad politika nėra graži ir švari. Ir kas per tuos metus pasimatė: nėra politinės kultūros pas mūsų politikus, Šilutės rajone.

- Tai sakote, kad per perversmą atstatėte politinį teisingumą?

- Manau, kad to reikėjo, nes tikrai jau buvo pribrendę.

Iš pradžių viskas buvo kaip ir dirbama. Tikrai buvo bandoma dirbti ir dalyvauti Tarybos veikloje, priimant sprendimus. Bet iš tikrųjų , kai politika yra daroma kelių žmonių, neatsižvelgiant ir į kitų nuomonę ir… Manau, tiesiog tikrai jau buvo pribrendęs reikalas.

- Jūsų koalicijoje yra ne vienas taip vadinamas senas politikos vilkas. Bet jie tarsi liko nuošalyje. Kodėl Jūs? Kas pastūmėjo Jus į mero postą?

- Tai buvo ne vienos dienos apsisprendimas žengti šitokį atsakingą žingsnį. Buvo daugelis politikų, kurie tiek darbais, tiek faktais bandė įrodyti, kad pamatyčiau, jog daug kas daroma ne taip, ką būtų galima daryti kitaip. Ir, gilinantis, analizuojant, apsisprendžiau, kad galbūt kažką galima pakreipti, padaryti geriau, nei iki tol buvo daroma.

Be to, aš maniau, kad labai svarbu visos koalicijos dalyvavimas teikiant pasiūlymus ir priimant sprendimus. Būtent taip tuomet ir buvo deklaruojama.

- Prisiminkite, prašau, kokius pagrindinius tikslus iškėlėte sau, stojusi prie valdžios vairo. Kaip sekėsi – ar sekasi – jų siekti?

- Žinant, kad einant į mero poziciją, tai nebus kažkokie iš karto, sulig diena daromi perversmai ar nauji darbai – tai visada yra tęstiniai, anksčiau pradėti darbai. Aišku, buvo labai svarbu sužiūrėti, ar tie, kurie buvo pradėti, vykdomi produktyviai, ar racionaliai naudojamos lėšos.

Aišku, tas pirmas etapas buvo ir pažintinis. Susipažinimas su įstatymais – jų juk neperšoksi. Aš visada stengiuosi, kad viskas eitų kartu su įstatymo raide.

Aš visada sakau, kad pirmiausia – įstatymas ir atsakingai žiūrėti į man patikėtas mero pareigas.

- Jūsų politiniai oponentai palyginti dažnai viešai tvirtina, esą dabartinė valdančioji koalicija dar nieko naujo nenuveikė, nieko naujo nesukūrė. Ką į tai atsakytumėte?

- Yra koalicija, yra opozicija. Tai jie ir turi taip šnekėti – tai normalu.

Tačiau manau, kad iš tikrųjų yra labai daug naujų darbų. Jeigu kalbėtume apie projektus, jeigu jei žiūri vien tik į dalyvavimą projektuose, tai ir Pakalnės uosto sutvarkymo visos paraiškos jau praėjo, ir Kintų krantinių sutvarkymas, ir dalyvavimas daugiabučių namų programoje, ir argumentuotas pateikimas, kad galime būti bandomoji savivaldybė Klaipėdos regione, kuriai bus rengiama bandomoji kompleksinė plėtros galimybių studija, su kuria galėsime pretenduoti į daugiau kaip 30 mln. Lt europinę paramą. Visa tai paruošiamieji darbai. Tokių padaryta labai daug, ir tikiu, kad ateityje visi tie projektai bus įgyvendinti.

O anų ponų reikėtų paklausti, kodėl stalčiuose tiek metų guli labai daug projektų, parengtų už kažkokius pinigus. Jie guli, o mes dabar negalime jų atnaujinti, nes tai daryti reikėtų savo lėšomis.

Man labai gaila, kad jie tiek metų gulėjo stalčiuje. Jeigu jie visis būtų įgyvendinti, tai Šilutė ir visas rajonas šiandien būtų daug gražesnis.

- Gal galėtumėte identifikuoti bent kelias pagrindines mūsų rajono problemas.

- Aišku, didžiausia problema yra finansai. Čia tos kalbos, kad skolos labai didėja – visa tai niekai. Situacija stabilizuota. Šiandien tai labai svarbu.

- Bet skolų problema tai išliko.

- Problema išlieka. Bet mes stengiamės. Autobusų parkui atiduota vieno mėnesio skola – iki šiol tai nebuvo daroma. Trejus metus rangovai nebuvo gavę pinigų už darbus. Šiandien ši suma jau sumažinta.

- Kokių dar problemų įžvelgiate?

- Kai kurių Savivaldybės darbuotojų požiūris į darbą man nepatinka. Čia irgi problema. Yra biurokratiškai žiūrima. Jeigu bent kiek pasikeistų jų požiūris į darbą, – aš su administracijos direktoriumi dėl to daug dirbame, – tai, manau, Savivaldybė padaryti daug daugiau.

- Vienas iš Lietuvos ekonomistų prakalbo apie įsiskolinusioms savivaldybėms iškilusią grėsmę tapti Lietuvos graikijomis. Ar Jūs įžvelgiate grėsmę, kad viena iš tokių graikių galime tapti mes – Šilutės kraštas?

- Manyčiau, kad čia jau Vyriausybės lygyje turi būti sprendžiama. Lietuvos savivaldybių asociacijoje šituo klausimu jau anksčiau diskutuota ir yra pateikti raštai Vyriausybei, kad būtų atsižvelgta į susidariusią situaciją. Mat įsiskolinusių savivaldybių skaičius didėja. Jeigu anksčiau tokių būta tik kelių, tai šiandien jų jau kelios dešimtys. Ir tas skaičius didėja.

Ar mes pasieksime Graikijos lygį? Aš manau, kad galbūt to nesulauksime. Bet kad įsiskolinusių savivaldybių skaičius didėja – tai tiesa, ir Vyriausybė turi priimti rimtus sprendimus.

- Vienas iš Savivaldybių asociacijos pageidavimų yra didinti skolinimosi limitą savivaldybėms…

- Taip, mes tą patį klausimą lietėme per vizitą pas Premjerą A. Butkevičių, regis, vasario mėnesį. Bet yra tokia tvarka ir šiandien niekas nepakeista.

- Didesnis skolinimosi limitas padidintų galimybę savivaldybėms dalyvauti naujuose projektuose, bet skolų problemos neišspręstu. Galbūt Jūs matote kitų būtų tai problemai išspręsti?

- Mes važiavome su vienu pasiūlymu. Kad nurašytų skolas – tai turbūt to nesulauksime, – susimąstė. – Čia jau didelis darbas kažką pakeisti. Reikėtų pagalvoti. Iš tikrųjų apie tai daug dar negalvojome…

Tai didelis darbas. Turi dirbti darbo grupės ir priimti tam tikrus sprendimus.

Galbūt galėtų keistis tam tikrų metodikų, pavyzdžiui, švietimo, žemės, skaičiavimo būdai…

- O kaip dėl nedarbo mažinimo? Savivaldybė tarsi ir galėtų šioje srityje kažką nuveikti, sukurdama palankias sąlygas naujam verslui, naujoms įmonėms ateiti.

- Manyčiau, turėtų prasidėti nuo Vyriausybės – turėtų būti lankstesnė mokesčių politika naujiems, pradedantiems verslininkams. Dabartinė sistema nėra lanksti. Galbūt todėl žmonės renkasi nelegalų darbą arba minimaliai įdarbina kitus ir, aišku, nemoka tokio atlyginimo, kokio galbūt verta tas žmogus.

- Bet turėtų būti galimybė paruošti dirvą – parengti infrastruktūrą naujam, galbūt net ir užsienio kapitalui ateiti, naujoms įmonėms kurtis.

- Mes tuo klausimu diskutavome strateginėje darbo grupėje. Kurios nori – ateis. Bet jos žiūri į rinką (pauzė) atidžiau – ne, atidžiai nesvarstėme, nes pas mus ir teritorijų klausimas yra problema. Tas verslas norėtų ateiti arčiau miesto, bet pas mus mieste nėra tam tinkamų zonų, o už miesto kažkiek dar jų turime. Bet jos nėra patrauklios.

- Kokius ateities tikslus keliate sau ir visai koalicijai?

- (pauzė) Aišku, įgyvendinti, koalicijos programą, kuri buvo priimta visų mūsų partnerių.

Kai ruošiausi metinei mero ataskaitai, pasižiūrėjau, pasianalizavau: daugelis darbų jau padaryta. Tai tikrai džiugina. Ir yra tikslas įgyvendinti ją 100 procentų.

Pirma pradžia buvo Rūgalių kelias, nors tai buvo ir ne vienų metų diskusija. Taip pat Povilų kelio sutvarkymas. Tai šitie darbai jau kaip ir padaryti… Jeigu paimtume programą, galėtume tiksliau sudėti visus pliusiukus.

Mano pačios, kaip žmogaus, tikslas – daugiau žiūrėti ir į patį žmogų. Kaip sakau, šitoje savivaldybėje gyvena žmonės. Tai labai džiaugiuosi kad ir tais mažais darbais: pamatyti pačius gabiausius vaikus, paskatinti juos, kaip šiemet. Patys matėte, kiekvienam buvo įteiktos vardinės dovanėlės. Gabiausi abiturientai – to dar nebuvo – šiemet gaus premijas. Kurie geriausiai išlaikys egzaminus. Gabiems vaikas šiemet finansuojame pusę vasaros stovyklos kainos, o kitąmet – pažiūrėsim, kaip mums seksis šiemet, – gal per mero fondą bus galimybė skirti ir visą sumą.

Aš manau, kad reikia būti arčiau žmonių, pamatyti jų problemas ir padėti jas spręsti. Aš stengiuosi įsigilinti į kiekvieno problemą.

Aš džiaugiuosi ir tomis pačiomis žaidimų aikštelėmis, naujomis erdvėmis. Pagaliau atsiras vaizdo stebėjimo kameros. Aš dėl to džiaugiuosi. Tai yra maži darbai, bet jie svarbūs. Dėl kiekvieno mūsų vaiko, dėl kiekvieno gyventojo…

- Jūsų palinkėjimas Šilutės krašto gyventojams.

- Kad žmonės būtų pilietiški, kad mylėtų savo miestą, kaip daugelis iš mūsų, kurie nenuleidžia rankų, nenusivilia, kad žmonės nenusiviltų politikais, valdžia – dabar tai labai jaučiama.

Linkiu visiems stiprybės, sveikatos.

Norėčiau, kad jaunimas sugrįžtų į mūsų kraštą, kad Lietuva būtų ir gyvuotų.

Daugiau optimizmo.

- Ačiū už pokalbį.

ŠilutesETAŽinios.lt