Kvotos moterims: nereikalinga prievarta ar būtinybė?

Teigiama, jog tik 13 proc. biržose registruotų Europos įmonių vadovų yra moterys. Norėdami padidinti moterų skaičių vadovaujamose pareigose, europarlamentarai siūlo, kad Europos Komisija įvertintų atskirose šalyse taikomas priemones, o jei jų nepakanka - pasiūlytų teisės aktą, kuris įpareigotų iki 2015 m. numatyti moterims 30 proc., o iki 2020 m. - 40 proc. vietų įmonių valdybose.

Vidutiniškai moterys Europos Sąjungoje (ES) vis dar uždirba 17,5 proc. mažiau negu vyrai. Europarlamentarai ragina bendrijos šalis įsipareigoti sumažinti šį skirtumą dešimčia procentų, o jei to nepavyktų padaryti - numatyti "įpareigojančias korekcines priemones".

Kitoje EP priimtoje rezoliucijoje siūloma apsvarstyti galimybę numatyti privalomas kvotas moterims partijų rinkimų sąrašuose - pavyzdžiui, taikyti vadinamąją "užtrauktuko" sistemą, kai moterys ir vyrai į rinkimų sąrašus įrašomi pakaitomis.

Nors 35 proc. EP narių yra moterys, vidutiniškai ES šalių parlamentuose moterys sudaro tik 24 proc. narių ir ši dalis nedidėja. Europarlamentarai ragina užtikrinti, kad pusę renkamų pareigybių šalių parlamentuose ir EP užimtų moterys. Šalių vyriausybės dar raginamos 2014 m. pasiūlyti po vieną moterį ir vyrą kandidatais į Europos Komisijos narius. Šiuo metu joje moterys sudaro tik 33 proc.

Kvotomis nesureguliuos?

Klaipėdietės, užimančios vadovaujamas pareigas, nebuvo linkusios pritarti kvotų įvedimui. Jų manymu, moterims ir taip niekas nedraudžia suktis versle ar politikoje - reikia tik turėti noro ir sugebėjimų.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos vykdančioji direktorė Jolanta Braukylienė tikino, jog tokių dalykų reglamentuoti nereikėtų, nes nei įstatymai, nei teisės aktai lygybės sureguliuoti nepadės, mat yra daug priežasčių, kodėl situacija taip susiklostė.

"Lygybė vadovaujamose pareigose ar politikoje priklauso nuo to, kokie aplink yra vyrai, koks jų požiūris. Ar jie mato moterį kaip priešą, ją nuvertina, o gal žiūri kaip į kompetentingą kolegę, sugebančią tiek pat, kiek ir jie. Pavyzdžiui, man sekasi puikiai, nes mane supantys vyrai yra supratingi, kolegiški ir puikūs bendradarbiai", - sakė J. Braukylienė.

Šiuo metu uostamiesčio pramonininkus vienijančioje asociacijoje vyrai sudaro apie 90 proc. įmonių vadovų. J. Braukylienės teigimu, visose srityse turi būti balansas, tačiau jis turi susiformuoti natūraliai.

"Turi būti pačių moterų noras, ir viskas bus pasiekta. Tiek versle, tiek politikoje", - sakė pokalbininkė.

Jai antrino ir savivaldybės įmonės "Senasis turgus" direktorė Ramutė Kubilienė. Jos teigimu, jokių kvotų nereikia, mat kiekvienas privalomas veiksmas sukelia priešpriešą.

"Jeigu yra noras, jeigu aplinkybės lemia, juk niekas nedraudžia moterims eiti tiek į verslą, tiek į politiką. Durys nėra užrakintos. Dėk pastangų ir būsi toje vietoje, kur norėsis, - sakė R. Kubilienė. - Galime žiūrėti į mūsų Seimą. Juk ten moterų nemažai, ir gana aukštose pozicijose. Pats gyvenimas labai teisingai sudėlioja kiekvieną veiksmą."

Pasak "Senojo turgaus" direktorės, Dievas moterį sukūrė ne tam, kad ši visą savo gyvenimą praleistų draskydamasi dėl vadovaujamų pareigų, paliktų šeimas, vaikus namuose.

"Gal čia tiesiog XXI amžiaus mada, kad moteris nori visur eiti, dalyvauti ir būti. Aš manau, kad moterys turi labiau atsigręžti į namus. Pavyzdžiui, mano vaikai jau užauginti, šeima pasirūpinta, todėl ir galiu skirti daugiau laiko karjerai. O kai ateina jaunos moterys, dažnai tai nepasitvirtina. Žinoma, bet kokiu atveju tai turi būti pačios moters pasirinkimas. Jeigu nori ir manai, kad esi tam pasiruošusi - pirmyn", - sakė R. Kubilienė.

Netrukdytų, bet nereikia

Kai kurie aukštus politikos ir verslo postus užimantys vyrai tikino, jog įvestoms kvotoms neprieštarautų, tačiau nemato reikalo jas įvedinėti, mat moterys ir taip yra gerbiamos bei su malonumu priimamos į jų ratą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Gediminas Rainys tvirtino, jog konfederacijos ribose kalbant apie moteris pirmiausia vyrauja begalinė pagarba. Įvedus kvotas, jo manymu, ir pačios moterys turėtų reaguoti ne visiškai teigiamai.

UŽMOJIS. Norėdami padidinti moterų skaičių vadovaujamose pareigose, europarlamentarai siūlo, kad Europos Komisija įvertintų atskirose šalyse taikomas priemones, o jei jų nepakanka - pasiūlytų teisės aktą, kuris įpareigotų iki 2015 m. numatyti moterims 30 proc., o iki 2020 m. - 40 proc. vietų įmonių valdybose.

"Pavyzdžiui, akcininkai yra tokie, kokie yra. Jokios lyčių diskriminacijos čia nėra. O iš akcininkų juk ir formuojamos valdybos, todėl šios srities nelabai sureguliuosi. Natūraliai viskas ir taip klostosi gana gražiai. Juk mūsų valstybėje aukščiausias pareigas užima būtent moterys - prezidentė, Seimo pirmininkė, įvairios ministrės. Abejoju, ar tai susiklostė dėl kažkokių administracinių nurodymų", - sakė G. Rainys.

LPK vadovas pritarė minčiai, jog moteris dažnai labiau atsiduoda šeimos reikalams, todėl jų vadovų postuose ar politikoje yra mažiau. G. Rainio manymu, jei moterys pačios pasirenka tokį prioritetą, tai nėra blogas dalykas.

"Juk nėra taip, kad moteris turėtų mažiau šansų užimti vieną ar kitą pareigybę. Tiesiog yra tokios sritys, kur tradiciškai formuojasi didesnis ar mažesnis moterų procentas", - teigė G. Rainys.

Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Taraškevičius, išgirdęs apie kvotas moterims, prisiminė dažnai kartojamą teiginį "Patikėk darbą moteriai ir būsi užtikrintas, kad tas darbas bus atliktas labai gerai".

Buvęs Klaipėdos meras sakė daugelį metų dirbęs moteriškame kolektyve ir dėl to nė kiek nesigailintis, mat moterys bet kokį - vadovaujamą ar ne - darbą esą visada atlieka profesionaliai.

"Gal tos kvotos ir būtų visai nieko. Bet kaip tai įgyvendinti realiai? Klaipėdoje yra keturios rinkiminės apylinkės. Liberalų ir centro sąjunga deleguoja 4 vyrus. O ką daryti? Gal reikėtų užleisti vietą moteriškėms? Bet tai yra asmeninio apsisprendimo klausimas. Jeigu moteris ryžtasi eiti į rinkimus, juk jai specialiai nėra sudaromos kažkokios kliūtys. Mūsų sąraše tikrai yra pakankamai moterų. Man regis, viską galima pasiekti ir be prievartinio mechanizmo. Mūsų Klaipėdos skyriuje yra labai daug nuostabių moterų ir merginų, puikiai atliekančių savo darbą. Manau, kad išmuš ir jų valanda. Tai priklauso nuo pačių moterų. O į jas aš žiūriu labai pozityviai", - šypsojosi R. Taraškevičius.

"Įveskime kvotas ir gėjams"

Darbo partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Antanas Bosas kvotas moterims politikoje ir versle laiko visiška nesąmone.

"Tada įveskime kvotas gėjams, prostitutėms, vargetoms, dar kažkam. Juk valdymo organai formuojami ne pagal lytį, požiūrį ar hobį, o pagal kompetenciją ir profesionalumą. Niekas manęs, kaip savininko, neprivers į įmonės valdybą rinkti konkretų procentą moterų ar vyrų. Tai absoliutus nonsensas. Be to, taip būtų pažeidžiama ir Konstitucija, kuri sako, kad nuosavybė yra neliečiama ir ją savininkas valdo taip, kaip nori. Jeigu nori, tegul taiko kvotas valdiškoms įstaigoms, bet ten ir taip dažnai viskas formuojama ne pagal kompetenciją. Pavyzdžiui, mūsų korporacijoje yra daugiau moterų negu vyrų, bet tik todėl, kad jos yra profesionalios ir kompetentingos darbuotojos", - sakė A. Bosas.

Jo manymu, partijų sąrašuose įvedus kvotas moterims, rinkėjų nepriversi rinktis būtent jas, nes viską lemia sugebėjimai.

"Vienur yra daugiau moterų, kitur - atvirkščiai. Negi aš autoservise turiu priimti į valdybą nustatytą skaičių moterų? Ką jos ten veiks? Negalima visko pagal vieną kurpalį daryti. Sugebėjimai ir kompetencija yra vertybė. Jeigu kažkur yra daugiau moterų - gerai. Vadinasi, jos sugeba dirbti. O su prievarta mes toli nenueisime", - mano verslininkas ir politikas.

"Labiausiai reikia politikoje"

Jelizaveta DAUGININKIENĖ, Klaipėdos autobusų parko direktorė

Gaila, kad Europos Sąjunga turi imtis tokių priemonių. Teigiamų pavyzdžių, kai kvotos padėtį sutvarkė, yra, todėl, manau, ir mums padėtų. Mes, moterys, dažnai nusileidžiame, atiduodame geresnę vietą vyrams, nes manome, kad jie geriau susitvarkys. Taip būti neturėtų.

Kvotos moterims labiausiai reikalingos politikoje, mat moterų procentas šioje srityje turėtų būti didesnis. Moterys turi kitokį mastymą, požiūrį, kuris tampa atsvara kartais neadekvatiems vyrų sprendimams.

Tokios kvotos būtų ir paskata nepasiduoti, neužleisti pozicijų. Jeigu kitaip neišeina, reikia to imtis. Juk moterys dažnai aktyviai dalyvauja, pavyzdžiui, partijų veikloje, tačiau dažniausiai labai toli nenueina. Kvotos suteiktų daugiau galimybių.

"Šiuo metu kvotos reikalingos"

Ona Gražina RAKAUSKIENĖ, Lygių galimybių ir sanglaudos ekonomikos instituto direktorė

Aš manau, kad kvotos moterims politikoje ir versle yra reikalingos. Į jas žiūriu kaip į teigiamą moterų diskriminaciją, sudarančią joms geresnes gyvenimo sąlygas. Kadangi mūsų šalyje diskriminacijos problemos vyrauja visose visuomeninio gyvenimo srityse, siekiant lygių galimybių minėti nustatymai pagelbėtų. Žinoma, tai reikalinga tik šiuo metu, kol bus įgyvendinta vyrų ir moterų lygybė.

Tada tos kvotos taptų nereikalingos. Jas juk naudoja įvairios Europos valstybės - Švedija, Norvegija ir kitos. Be jokios abejonės, tai yra valstybinės prievartos mechanizmas. Tačiau jis turi būti, kad reguliuotų ir ištaisytų iškraipymus, kurie egzistuoja.

Juk mes turime reguliuoti, pavyzdžiui, rinkos ekonomiką - tai prievartinis reguliavimas, bet jis būtinai reikalingas. Natūraliu būdu visa tai formuotųsi labai ilgai, todėl bent jau kol kas, kol situacija nebus ištaisyta, kvotų reikia.