Besiilsintį ant akmenų Kuršių marių pakrantėje, ties Ventės ragu, ruonį pastebėjo ornitologas Vytautas Eigirdas. Gamtininkas sako, kad prasidėjus paukščių migracijai, dažnai eina žiūrėti ant marių ledo tupinčių sparnuočių. Išvydęs ruonį, sako, gerokai nustebo.
„Jis ilsėjosi ir laukė, kol išlįs saulutė. Prisimerkdavo, atsimerkdavo, bet vangus toks buvo“, – pasakoja Ventės rago ornitologinės stoties darbuotojas V. Eigirdas.
„Nemažiau kaip dviejų metrų ilgio ruonis buvo. Vytautas mane pakvietė, mes atsargiai ėjom jo link. Ruonis mus prisileido gal 30 metrų. Žvejai mums jį nubaidė, būtume ir gražiai nufotografavę, ir nufilmavę“, – pasakoja Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.
Žvejų pabaidytas ruonis paniro į marių vandenį, pasuko jūros link. Specialistai nė neabejoja, kad gyvūnas ras kelią į jūrą. Nors marių žuvis jam netinkama, esą gerokai įmitusiam ruoniui jėgų pakaks porai mėnesių.
Jūrų muziejaus specialistai teigia, kad į marias patekę ruoniai paprastai apsisuka ties Kiaulės nugara ir grįžta į jūrą. Šis atvejis unikalus, nes iki mūsų krantų atplaukė ne pilkasis ruonis, o itin retas Rytų Atlanto paprastasis ruonis.
„Jų bazė yra Danijos pakrantė, Vakarų Vokietija, Skagerakas. Tai yra labai sėslūs ruoniai, jie daugiau laikosi pakrantėse, ten ir maitinasi. Ir kad pas mus jie užklystų, būna labai retas atvejis“, – tvirtina Jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Pasak jo, per trisdešimt metų Atlanto paprastasis ruonis pas mus pastebėtas trečią kartą. Pirmasis – prieš devynerius metus, o antrasis – sužeistas paprastasis ruonis prieš savaitę buvo atgabentas į Jūrų muziejų, kur dabar yra slaugomas. Specialistai sako, kad šių ruonių pasirodymas mūsų pakrantėje – tik atsitiktinumas.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą