Kurortai vaduojasi iš statybų chaoso

„Tai vyko neatsižvelgiant nei į aplinką, nei į sklypo užstatymo intensyvumą, nei į tų namelių išvaizdą. Nereikėjo nieko derinti. Dabar ta netvarka turėtų baigtis, nes reikės ir statybos leidimo, ir projekto. Džiaugiamės Aplinkos ministerijos supratingumu ir tikimės, kad ateityje mūsų kurortai bus tik gražesni“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Problemų dėl neleistinose vietose dygstančių neišvaizdžių statinių turėdavo ir paveldosaugininkai.

Šarūnas Vaitkus: "Kadangi leidimų nereikėjo, žemės savininkai savo sklypuose ėmė statyti namelius vieną šalia kito. Taip būdavo sudarkoma teritorija."

Pasėjo netvarką

Palangos miesto savivaldybė ne kartą kėlė problemą dėl vadinamųjų I grupės nesudėtingų statinių (iki 50 kv. m ploto, 5 metrų aukščio).

„2014 metais buvo pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas ir leista tuos namukus statyti be jokių derinimų su atitinkamomis institucijomis ar leidimų. Kaip suprantu, taip bandyta sumažinti biurokratinę naštą ūkininkams, kurie savo žemėje norėdavo susiręsti nedidelius ūkinius namelius. Žinoma, jiems kildavo problemų, nes dėl tokio paprasto statinio reikėdavo daugybės dokumentų, derinimų. Tačiau supaprastinta tvarka antru lazdos galu smogė kurortams“, – pasakojo Š. Vaitkus.

Per palyginti trumpą laiką nuo 2014-ųjų ypač Palangos miesto savivaldybės teritorijoje kilo nevaldomas namelių statybos bumas.

„Jo padariniai yra itin akivaizdūs Palangos priemiestyje Užkanavėje. Kadangi leidimų nereikėjo, žemės savininkai savo sklypuose ėmė statyti namelius vieną šalia kito, užimdami visą plotą. Taip būdavo sudarkoma teritorija, procesas tapo nevaldomas. Todėl, siekdami architektūrinio vientisumo, siūlėme papildyti teisės aktus, kad projektai bei statybą leidžiantys dokumentai kurortuose statomiems I grupės nesudėtingiems statiniams priskirtiniems pastatams iki 50 kv. m bendrojo ploto būtų privalomi“, – teigė Palangos meras.

Esami nameliai išliks

Pakeitus Statybos techninį reglamentą, supaprastinta namelių statybos tvarka (aktuali ūkininkams) išliks, tačiau išimtis nuo šiol bus taikoma būtent kurortams.

Įsigalioję pakeitimai yra itin svarbūs Šventajai, kuri nuo sovietinių laikų garsėja kaip Lietuvos Bangladešas. Visame kurorte pilna bet kaip pastatytų medinių poilsio namelių.

„Jie dygsta ir dabar. Statybos reglamento pakeitimas – labai geras sprendimas, nes nuo šiol tokių namelių statybą reikės derinti su specialistais, institucijomis. Vyriausiasis miesto architektas galės suvaldyti situaciją. Kai nereikėjo jokių leidimų, niekas ir nežinojo, kur ir kokį namelį koks nors asmuo pasistatys. Ir statė bet kokius, nederančius prie aplinkos, keičiančius vietos kraštovaizdį“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Šventosios seniūno pavaduotojas Alvidas Bacius.

Anot jo, su esamais namelių kvartalais jau nieko nebepadarysi, tačiau žvelgiant į ateitį Šventoji turėtų atrodyti tvarkingiau.

„Manau, bus reikalavimas ir namelio išvaizdai, ji turėtų derėti prie aplinkos, ir sklypo užstatymo tankumui. Anksčiau žemių savininkai stengėsi prikepti tų poilsinių kaip įmanoma daugiau“, – aiškino A. Bacius.

Padės saugoti paveldą

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas tikino, kad nauja tvarka padės saugoti ir istorines vietoves.

„Esame ne kartą susidūrę su situacijomis, kai tokie mediniai „barakėliai“ statomi saugomose urbanistinėse vietovėse. Pernai neišvaizdūs ir paveldosauginį kompleksą darkantys poilsio namukai išdygo Palangoje, Jono Basanavičiaus gatvėje, prie vilos „Jūros akis“. Iki šiol reikalaujame juos pašalinti“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo jis.

L. Kavaliausko nuomone, iki šiol galiojusi tvarka buvo ydinga ir dėl to, kad nebuvo prievolės namelių statytojams informuoti valstybines, municipalines institucijas apie savo planus.

„Juk yra ir archeologinių vietovių, tad kildavo grėsmė pažeisti jose kultūrinį sluoksnį. Nuo šiol visi tokių namukų statytojai privalės derinti procedūras ir gauti leidimus. Tad ir mes žinosime, kas ir kur stato“, – pažymėjo paveldosaugininkas.