Kuriamas žaliasis rajono rūbas

Renginyje dalyvavo savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojas Česlovas Banevičius, Savivaldybės tarybos nariai, Administracijos darbuotojai.

Minėtas dokumentas, patvirtintas dar pernai rugpjūtį Savivaldybės tarybos sprendimu,  iš esmės yra išsami metodika, kuria vadovaujantis galima kompleksiškai tvarkyti Klaipėdos rajono želdynus. Anksčiau – 2012 m. buvo patvirtinta Gargždų miesto želdynų ir želdinių tvarkymo, kūrimo ir veisimo programa 2012–2017 m., kuria vadovaujantis pradėti tvarkyti rajono centro želdynai.

G. Kasperavčius pristatė gerąją Vokietijos ir Olandijos želdynų tvarkymo patirtį, su kuria teko išsamiau susipažinti komandiruotėje 2015 m. Šiuolaikiniuose  miestuose ir gyvenvietėse želdynai atlieka keleriopą funkciją – oro švarinimo, estetikos ir funkcionalumo. Pavyzdžiui, vaikų žaidinimų aikštelė šalia judrios gatvės turi būti juosiama plačia gyvatvore dėl saugumo, krūmus didesnėse erdvėse sodinti yra ne tik gražiau, bet ir patogiau dėl to, kad mažiau išlaidų žolei pjauti ir pan. Nedidelės mašinų stovėjimo aikštelės, beje, puikiai įsikomponuoja į gyvatvores, o pasistatyti mašiną tarp dviejų medžių visiškai įmanoma – taip netgi saugiau!

Metodika padėtų priimti reikiamus apželdinimo ir želdynų tvarkymo sprendimus kiekvienoje seniūnijoje, kuriose apželdinimo specialistų nėra. Nors kai kurios rajono gyvenvietės atrodo ir tvarkosi visai neblogai, tačiau yra dar kur pasitempti ir rajono centrui Gargždams – čia dar daug dykviečių, neišnaudotų arba netinkamai tvarkomų teritorijų.

„Pirmiausia mes, kaip institucija, turime duoti toną, žengti reikalingus žingsnius, o tada ir privačių sklypų savininkai taikysis prie bendro miesto veido“, − sakė vyriausiasis architektas Gytis Kasperavičius, pateikdamas Kretingos gatvės pavyzdį, kai naujų privačių namų savininkai bando tvarkyti gana plačią žaliąją juostą šalia kelio, tačiau bendras jos vaizdas išlieka nekoks, nes nėra vientisumo. Tuo tarpu pagal minimą metodiką parengus atskirų gyvenviečių želdynų tvarkymo projektus, bus galima juos pažymėti GIS žemėlapyje, ir visi matys, kurios teritorijos priklauso seniūnijoms, kurios – privatiems sklypams, ką kur reiktų daryti ir pan.  

Pertvarkant želdynų sistemą, anot G. Kasperavičiaus, reikia atsižvelgti ir į natūraliai susidariusias žmonių judėjimo kryptis, jų takus, juos tvarkyti, gražinti aplinką, daryti ją jaukesnę apsodinant daugiamečiais augalais, prie kurių nesunkiai galima komponuoti ir vienmetes žydinčias gėles.

Pasitarime diskusija daugiausia virė dėl augalų parinkimo želdynams. Savivaldybės tarybos nariai Algirdas Liaudanskis ir Regina Kernagienė pabrėžė, kad miestui reikia kuo daugiau gėlių, be to, reikia daugiau orientuotis į Šiaurės šalių, o ne šiltesnių kraštų patirtį, nes daugelis dekoratyvinių krūmų žiemą nušąla. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad medžių ir lapuočių krūmų gausa taip pat prideda problemų dėl rudenį krintančių lapų ir trūkstamų pajėgų jiems grėbti, tvarkyti, išvežti. Tam pritarė ir Savivaldybės tarybos narė Audronė Balnionienė: „Kas lengvai pritaikoma Slovakijoje ar Čekijoje, netiks mūsų sąlygomis“, − sakė ji. Tarybos nariai ragino daugiau orientuotis į tradicinius lietuviškus augalus.

Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas pritarė vyriausiojo architekto siūlymams. Jo manymu, svarbu turėti reikiamas gaires, tvarkyti rajono centro ir kitų rajono gyvenviečių želdynus nuo centrų į pakraščius. Kur reikia, įveisti vietinius medelynus, kad būtų pigiau.

Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas atkreipė dėmesį, kad jokio prieštaravimo nėra tarp siekio viešąsias erdves užsodinti daugiamečiais augalais ir gėlynais, − viskas yra suderinama. Be to, parengus projektus atskiroms gyvenvietėms, apželdinimo klausimus spręs Apželdinimo projektų nagrinėjimo komisija, atsižvelgdama ir į seniūnų, vietos gyventojų siūlymus ir kiekvienu konkrečiu atveju atras optimalų sprendimą.  Metodikos nereikia aklai laikytis, − ji tik kaip vadovas, pagalbinė priemonė tiek specialistui, tiek ir mažai apie želdynus ir želdinių parinkimą juose išmanančiam žmogui. Pačioje metodikoje pateikiama nemažai alternatyvų.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas  Česlovas Banevičius priminė, kad visus apželdinimo klausimus ir želdynų tvarkymo projektus, ypač kai jie projektuojami prie gatvių, turės įvertinti Saugaus eismo komisija.

Pasitarime taip pat kalbėta apie Aplinkos apsaugos programos lėšų paskirstymą, − joje numatytos lėšos ir aplinkos želdinimo darbams. Seniūnai kiekvieną spalį teikia savo siūlymus, tačiau didžioji dalis lėšų skiriama įvairių komunikacijos tinklų tvarkymui.

Priekulės seniūnijos seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė pristatė seniūnijos patirtį tvarkant želdynus aikštėje prie Kultūros centro.

„Komponavome augalus vadovaudamiesi specialistų patarimais. Aikštė iš tiesų atrodo gražiai, tačiau gėlių laistymas atsieina daugiau nei įsivaizdavome“, − sakė Priekulės seniūnė.

Pasak Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos Rasos Bakaitienės, kiekvienos seniūnijos poreikius vertina komisija, kai bus parengti apželdinimo ir želdynų tvarkymo projektai pagal metodiką, bus galima numatyti daugiau lėšų šiems reikalams.

Penktadienį Apželdinimo projektų nagrinėjimo komisija spręs, kaip geriausia apželdinti skverelį šalia A. Boso skulptūros „Banga“.