Kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą

Milžinas atsisėdo ant smilčių maišo lopyti. Jo ilgos kojos nutįso iki Brukšvos pievos, kurios buvo priaugusios krūmų ir ten veisėsi daug vilkų. Alkani vilkai subėgo prie milžino ir nukrimto jam kojas. Jis buvo taip įsigilinęs į savo darbą, kad visai nepajuto blogo vilkų darbo, todėl nusilpo ir staiga numirė.

Kitą dieną žmonės susirinko, apverkė gerąjį milžiną, o paskui jį aprausė smiltimis. Paskui smarkus vakarų vėjas supustė aukštą smailą kauburį. Jis dabar vadinamas Drevernos kapais arba milžinkapiu. Čia laidodami jie dar randa milžino kaulų....

„Dreverna“

Taip, tai iš tiesų Dreverna – vienas seniausių žvejų kaimų, įsikūrusių Kuršių marių pakrantėje, prie Drevernos upės žiočių. Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas nuo tūkstantis du šimtai penkiasdešimt trečiųjų metų. Kitas Drevernos paminėjimas fiksuojamas tik šešioliktam amžiuje. Žuvų gausa ir patogi laivyba Kuršių mariomis nulėmė, kad pagrindinis pamario gyventojų užsiėmimas buvo žvejyba. Neatsitiktinai netoli Drevernos kaimo beveik tris šimtus metų veikė garsus žvejų turgus – Strykis, sutraukdavęs šimtus žvejų ir pirklių.

Prieš porą dešimtmečių žvejybos verslas mariose ėmė nykti, o kartu pradėjo merdėti ir nedideli žvejų kaimeliai. Apmirė ir Dreverna – retai kur bepasklisdavo aitrus rūkomos žuvies kvapas. Judri gyvenvietė pamažu virto niekuo neišsiskiriančiu pamario kaimu.

Šiandien greta garsių Nidos ir Juodkrantės kurortų vis dažniau minimas ir Drevernos vardas. Tiesa, čia nerasi didingų smėlio kopų, amžinai žaliuojančių kalnių pušų sodų. Drevernoje nėra ir ryškių, akį stebinančių kontrastų. Tik tas pats žalsvai melsvas dangus, žalsvai melsvos marios. Vienintelis išskirtinumas – įspūdingi, pabrėžtinai tiesūs, pamario žemę perskrodę, paslaptingi kanalai. Čia

žmogus ir gamta tarsi įkūnijo savyje ramybės ir pusiausvyros harmoniją, kurios neišardė jokie ekonominiai nuosmukiai. Savito grožio pamario gamta ir toliau traukė smalsuolius, viliojo turistus. Kad atsiskleistų senasis ir dabartinis vietovės veidas, jį reikėjo prikelti naujam gyvenimui. Pasinaudodama Europos sąjungos teikiama parama, iniciatyvos ėmėsi Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė „Klaipėdos rajono iniciatyvos“. Rezultatai pranoko lūkesčius. Šie žmonės atgaivino istorines žuvininkystės tradicijas, ėmė skatinti rekreacinę žuvininkystę, skleisti novatoriškas žuvininkystės idėjas.

Vos 27 kilometrai skiria Dreverną nuo pagrindinio Lietuvos uostamiesčio – Klaipėdos. Plaukiant mariomis, Dreverną pastebėti gana sunku, o ir įplaukimas į Drevernos uostą beveik nepastebimas, sudėtingas, užstotas kranto augmenijos, nuklotas po vandeniu pasalūniškai dunksančių akmenų. Gerai kad siaurą įplaukimą žymi ryškiaspalviai vandens ženklai.

Atnaujinta, žvejybos papročius ir istoriją menančiomis skulptūromis bei žvejų tinklais pasidabinusi prieplauka tapo visų lankytojų traukos objektu.

Nuo seno Kuršių marių vandenis skrodė laivai – nuo nedidelių žvejų valtelių iki krovininių laivų. Dreverna laivininkystės srityje tapo savotiška Kuršių marių sostine. Čia ilgą laiką gyveno ir dirbo garsus laivadirbys Jonas Gižas. Tvirtus ir gražius laivus: kurėnus, kindelius ir venterines valtis rentė meistras, todėl buvo ypač vertinamas ir gerbiamas. Greta natūralaus dydžio laivų meistras kūrė ir jų maketus, kurie išsaugoti ir eksponuojami Drevernos žvejo sodybos muziejuje. Pagal vieną iš Jono Gižo maketų ir buvo sumanyta pastatyti istorinį Kuršių marių krovininį laivą. Projekto organizatoriams labai pasisekė, nes pamario krašte gyvena kvalifikuotas laivadirbys Vaidotas Bliūdžius. Muziejaus darbuotojams pasiūlius, Vaidotas paruošė būsimos Reisinės projektą ir su savo komanda Drevernos uosto krantinėje ėmėsi statyti nuostabią senovinę laivę. Neįprastus darbus galėjo stebėti tiek vietos gyventojai, tiek Drevernos svečiai.

Vasarą, kai į viršų šokteli marių pakrantėje klestinčios nendrės, vandens platybių nebeįmanoma įžiūrėti. Taip gimė dar viena projekto idėja – pastatyti apžvalgos bokštelį. Nuo ankstyvo pavasario užvirė statybos darbai. Greitai į viršų kilo metalinės konstrukcijos. Gegužės mėnesį ne bokštelio, o jau viso bokšto statyba buvo baigta. Projekto autoriai įsitikino, kad tikslas pranoko lūkesčius. Apžvalgos bokštelis greitai tapo viena iš labiausiai lankomų vietų.

Projektas atvėrė daug naujų galimybių. Dabar ne tik burlaiviais, bet ir baidarėmis, kanojomis, kateriais, motorinėmis valtimis su elektriniais varikliais galima praskrosti istorinio Vilhelmo kanalo vandenis. Karaliaus Vilhelmo kanalas buvo kasamas tūkstantis aštuoni šimtai šešiasdešimt trečiais – tūkstantis aštuoni šimtai septyniasdešimt trečiais metais, kai šis kraštas priklausė Vokietijai. Nuo vėjų apsaugotą vandens kelią paprastais kastuvais kasė prancūzų karo belaisviai, kuriems kanalo žiotyse Klaipėdoje yra pastatytas paminklas. Trisdešimties metrų pločio ir dvidešimt keturių kilometrų ilgio dirbtinis vandens ruožas saugiai sujungė Minijos upę, Nemuno deltoje, su Kuršių mariomis ties Malkų įlanka Klaipėdoje. Per kanalą nusidriekė dešimt tiltų ir šliuzas Lankupiuose. Saugi, nuo vėjo apsaugota kelionė Vilhelmo kanalu visuomet suteiks nemažai teigiamų emocijų.

Dreverniškiai dabar gali pasiūlyti ir daugiau įvairių pramogų. Kad ir įspūdingą, turiningą kelionę laivais po Kuršių marias. Kai marių vanduo ramus ir nekelia pavojų smagu iš Drevernos prieplaukos pakelti bures link unikalių Kuršių nerijos krantų. Laikantis tiesaus kurso, pakeliui apžiūrint žvejų pastatytas gaudykles, kitame krante netruks suboluoti Juodkrantės miestelis. Tai sena, penkioliktą amžių menanti žvejų gyvenvietė.

Smagu, kad į projektą noriai įsitraukė ir jaunimas. Ateinančios kartos tikrai neliks abejingos senolių tradicijoms ir darbams.

Pamario kraštas atgijo. Atgimė senoji Dreverna. Didelis, atsidavusių savo kraštui žmonių triūsas, nenuėjo veltui. O mes, besilankantys pamaryje, galime tarti ačiū ir didžiuotis, kad turime tokių nuostabių vietų, kur norisi sugrįžti vėl ir vėl.

(Panaudotos Vyto Jankevičiaus, Robertos Kirsnickaitės nuotraukos.)

Reprezentacinius filmus įgarsintus lietuvių, rusų, vokiečių, anglų, švedų kalbomis galite pamatyti :

http://www.poilsislietuvoje.eu

„ŽRVVG atstovybės - gerosios žuvininkystės praktikos sklaidos ambasadoriai“ (projekto Nr. 4RTB-3-13-01-PR001) pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos ketvirtosios prioritetinės krypties „Tvari žuvininkystės regionų plėtra“ priemonę „Regioninis ir tarptautinis žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių bendradarbiavimas“.

Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ bendradarbiaudama su Ignalinos rajono žuvininkystės vietos veiklos grupe sėkmingai įgyvendino regioninio bendradarbiavimo projektą.

Projekto tikslas - bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdant jungtinį teritorinį marketingą rekreacinės žuvininkystės srityje.

Projekto socialinis-ekonominis tikslas – gerai apmokamų darbo vietų, kuriančių didelę pridėtinę vertę kūrimas ir išsaugojimas.

Projekto uždaviniai:

• plėtoti ir reprezentuoti vietos istorines žuvininkystės tradicijas;
• skatinti partnerystę rekreacinės žuvininkystės srityje;
• palaikyti ryšius, bendradarbiaujant ir keičiantis gerąja patirtimi tarp projekto partnerių;• skleisti novatoriškas žuvininkystės idėjas visuomenei.

Projekto rezultatas - Projekto esmė įgyvendinti aukštesnio lygio bendradarbiavimo projektą, siekiant vystyti abiejų regionų rekreacinės žuvininkystės sritį. Šio projekto veiklų tiesioginis siekis – pritraukti vartotoją, kuris gali leisti sau kokybišką ir kultūringą poilsį. Taip pat gerai apmokamų darbo vietų, kuriančių didelę pridėtinę vertę kūrimas ir išsaugojimas, nes tik jos gali užtikrinti patenkinamą pajamų lygį ir socialinę gerovę kaimiškosiose ŽRVVG vietovėse. Šio projekto esmė suaktyvinti rinką ir duoti teigiamus rezultatus žuvininkystės sektoriui. Įgyvendinus projekto veiklas, bus užtikrinta informacinė sklaida, kas leis ŽRVVG teritorijas - tuo pačiu ir visą Lietuvą - reprezentuoti, kaip aplinką tausojančią, sugebančią užtikrinti turistų saugumą, suteikiančią aukšto lygio aptarnavimą šalį.

Tikslinės grupės:

Pagrindinė projekto tikslinė grupė yra ŽRVVG teritorijose gyvenantys žmonės, kurie turi potencialo komercializuoti savo norus, bet stokoja marketingo žinių, informacijos ir motyvacijos pradėti (toliau sėkmingai vystyti) savo verslą arba kitaip dalyvauti rekreacinės žuvininkystės veikloje - perpozicionuojant jį į aukštesnį lygį, pritaikytą paslaugų vartotojams atvykstantiems iš Skandinavijos, Vokietijos bei kaimyninių šalių - Latvijos, Baltarusijos, Rusijos.

EUROPOS SĄJUNGA

Europos žuvininkystės fondas: Investavimas į tvarią Projektą remia žuvininkystę 

Lietuvos Respublika

Reklama