Kur miesto riba - krante ar jūroje?

Klaipėda baigiasi ties jūros krantu. Toliau - valstybei priklausantys teritoriniai Baltijos jūros vandenys, į kuriuos uostamiesčio savivaldybė neturi teisės nei bristi, nei nosies kišti. Nepaisant to, skęstančiuosius Baltijos jūroje gelbsti būtent pajūrio savivaldybėms priklausančios skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos.

Kaip suprasti tokį dvejopą įstatymų interpretavimą?

Ignoruoja normas

Problemą, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nesilaiko Lietuvos sveikatos ministro įsakymu patvirtintos higienos normos HN 92:2007, iškėlė klaipėdietis Germanas Čepas. Minėtoji norma nustato, kad visuose paplūdimiuose turi būti numatytos ir pažymėtos vietos vaikams maudytis, kur gylis turi būti ne didesnis nei 1,3 metro.

Taip pat turi būti atskiri gelbėtojų stebėjimo taškai, įrengti ne didesniu nei 100-200 metrų atstumu, kaip numatyta Klaipėdos miesto tarybos patvirtintame 2005 m. Girulių detaliajame plane. Taip pat turi būti tualetai, kurie nuo paplūdimio turėtų būti nutolę ne daugiau nei 50 metrų, o viršutinis paplūdimio smėlio sluoksnis turi būti valomas ir išpurenamas ne rečiau kaip kartą per savaitę, kaip numatyta higienos normoje HN 92:2007.

Beje, šios Higienos normos minimos ir uostamiesčio politikų patvirtintose Saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklėse. Deja, jų, kaip ne sykį rašė spauda, nelabai kas paiso.

Neturi prievolių

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė šių metų liepos pradžioje rašte Klaipėdos apygardos prokuratūrai tiesiai šviesiai rėžia, kad "jokiu įstatymu, išskyrus minėtą higienos normą, savivaldybei nėra priskirta funkcijų, susijusių su paplūdimių administravimu".

Be to, J. Simonavičiūtė primena, kad pagal Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymą, vakarinė Klaipėdos savivaldybės teritorijos riba yra Baltijos jūros krantas. O pagal Vandens įstatymą visi paviršiniai vandenys yra valstybės nuosavybė.

"Dėl šių priežasčių Klaipėdos miesto savivaldybė neturi jokios prievolės numatyti ir pažymėti vietas vaikams maudytis, kaip tai numatyta Higienos normos 92:2007 19.11 punkte. Tokią pareigą turi Lietuvos valstybė, nes teritoriniai vandenys yra išimtinė jos nuosavybė", - prokurorams aiškino J. Simonavičiūtė.

Remiantis tokia logika, viešoji įstaiga Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnyba veikia neteisėtai.

Vyriausybė - ilsisi?

Gavę tokį savivaldybės administracijos direktorės raštą prokurorai sutriko. Šie nebežino, kaip traktuoti vieną ir kitą įstatymą. Neiškentęs Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius dar liepos 3 d. kreipėsi į Vyriausybę, kad toji viską išaiškintų.

"Į tokį raštą atsakymą turėjome gauti per 30 dienų, tačiau jau praėjo beveik du mėnesiai. Prokurorai nežino nei kaip reaguoti, nei ką begalvoti, nei kaip tuos įstatymus interpretuoti", - teisėsaugininkų poziciją dėstė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Palmira Martinkienė.

KAZUSAS. Uostamiesčio savivaldybė deklaruoja, kad teritoriniai Baltijos jūros vandenys priklauso valstybei, tad ji neturi teisės čia nei bristi, nei nosies kišti. Nepaisant to, skęstančiuosius jūroje gelbsti būtent pajūrio savivaldybėms priklausančios skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

"Vakarų ekspresas" pamėgino išsiaiškinti tokio delsimo priežastį. Išsiuntę klausimus po kelių dienų gavome tokį Vyriausybės kanceliarijos Spaudos ir komunikacijos skyriaus vedėjo Antano Martusevičiaus atsakymą: "Klausimas apima bent keturių ministerijų valdymo sritis ir reikalauja išsamaus nagrinėjimo, todėl šį teisinio reglamentavimo vertinimą pagal kompetenciją atlieka Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba ir sprendžia dėl įstatymų bei kitų teisės aktų pakeitimo tikslingumo. Apie priimtą sprendimą bus informuota Klaipėdos apygardos prokuratūra."

Tačiau Vidaus reikalų ministerija "Vakarų ekspresui" prisipažino, kad tokio rašto nėra gavusi. Tad jei negavo iki šiol, atsakymo turėsime laukti nežinia kiek. Aišku, kam skubėti. Šiemet jau vasara baigiasi, o kitas sezonas prasidės tik kitų metų gegužę. Gal iki to laiko jau žinosime, kur baigiasi savivaldybių teritorijos, o kur prasideda jūra.

Beje, Palangos savivaldybei šiame straipsnyje minėtoji Higienos norma yra puikiai žinoma ir šio kurorto vadovams nė nekyla abejonių, kur prasideda administracinė riba ir kur - Baltijos jūros teritoriniai vandenys.

Kurorto mero Šarūno Vaitkaus patarėjos Jurgitos Vanagės atsiųstame atsakyme teigiama, kad "Higienos normos reikalavimų yra laikomasi. Vaikų pliažas, pažymėtas specialiais plūdurais, yra Mėlynosios vėliavos paplūdimyje, prieš gelbėtojų postą. Jog tai vaikams maudytis skirta teritorija, informuoja specialūs ženklai, tačiau tik tuomet, kai maudytis leidžia oro sąlygos. Vaikų pliažas yra prižiūrimas gelbėtojų".

Politinis sprendimas?

"Dar gegužę miesto Tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos bei Socialinių reikalų komitetų prašiau, kad prieš prasidedant vasaros sezonui jie išnagrinėtų mano prašymus bei pasiūlymus dėl maudyklių ir paplūdimių. Abiejų komitetų pirmininkai Audrius Vaišvila ir Lilija Pliutienė žadėjo sukviesti į komiteto posėdžius atsakingus savivaldybės administracijos vadovus ir šią problemą pradėti spręsti. Deja, viskas baigėsi, kaip jie mėgsta sakyti, politiniu sprendimu. Kitaip tariant, gavo kažkieno nurodymą šiuo klausimu nesidomėti", - "Vakarų ekspresui" aiškino G. Čepas.

Klaipėdiečio išsakytų teiginių patikrinti nepavyko, nes A. Vaišvila telefonu buvo nepasiekiamas ištisą savaitę, o L. Pliutienė teigė prisimenanti, kad į ją buvo kreiptasi paplūdimių klausimu, tačiau ji negalėjusi niekuo padėti, mat išvyko atostogauti.

"Tada atostogavau, paskui grįžau, o dabar vėl išvykstu atostogauti į užsienį", - atsikalbinėjo L. Pliutienė.

Neturi galimybių?

Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos, kuri būtų tiesiogiai atsakinga už higienos normos HN 92:2007 reikalavimų užtikrinimą, viršininkas Virginijus Urbonas prieš metus įrodinėjo, kad jūroje maudynių vietos žymimos plūdurais, tačiau daug didesniais intervalais nei kitose jūrose.

"Baltijos jūra yra viena pavojingiausių, jos negalima lyginti su Viduržemio, kur plūdurai yra kas keletą metrų. Gylis mūsų jūroje dėl srovių nuolat kinta, todėl mes neturime galimybių kasdien keisti plūdurų vietą. Jie yra pritvirtinami prie dugno, o mūsų pliažai driekiasi 8 kilometrus. Be to, mes neturime tiek bujų, kad jas išmėtytume kas 10 metrų", - tuomet aiškino V. Urbonas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vadėja Kristina Vintilaitė "Vakarų ekspresui" aiškino, kad jos vadovaujamas skyrius privalo užtikrinti, jog būtų laikomasi savivaldybės tarybos patvirtintų taisyklių.

"O minėtoji higienos norma, nors ir minima taisyklėse, tačiau automatiškai į jas neperkelta. Ja tik vadovautasi rengiant taisykles, tad ir mums užtikrinti, kaip jų laikomasi, nereikia. Todėl ir G. Čepo prašymas, nors labai protingai surašytas, yra neteisėtas", - interpretavo K. Vintilaitė.

"Žmogui nesvarbu, kur savivaldybės riba"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras

Žmogui, besiilsinčiam prie jūros su vaikais, nerūpi, kad jūra yra už savivaldybės ribos. Jam svarbu jo ir jo vaikų saugumas. Aš nė kiek nekvestionuoju formalių įstatymo ir higienos normų nuostatų, tačiau esu įsitikinęs, kad reikėtų į šią problemą pažvelgti geranoriškiau, o ne slėptis už įstatymo raidės. Šiuo atveju prioritetas turėtų būti žmonių, o pirmiausia - vaikų, saugumas. J. Simonavičiūtė kaip valdininkė viską tiksliai sudėliojo, tačiau prie šio klausimo reikėtų grįžti. Juolab kad ką tik grįžau iš Vaikų ligoninės, kur Reanimacijos skyriuje gaivinamas vienas skendęs vaikas. Po tokio vaizdo esu pasiryžęs pats šokti į jūrą.

"Skęstančiuosius gelbstime neteisėtai"

Darius JASAITIS, Neringos savivaldybės meras

Kur baigiasi Neringos savivaldybė? Prisipažinsiu, nežinau. Esame apie tai diskutavę, juk jūra žiemą pasiglemžia didelę pakrantės dalį, o vasarą atsitraukia. Tai kur ta tikroji riba? Jei skaitytume įstatymą paraidžiui, tai mūsų gelbėtojai skęstančiuosius gelbsti neteisėtai. Kita vertus, mes ne kartą esame raginę Vyriausybę prisidėti prie Skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos išlaikymo. Gal ta mūsų paslauga taptų kokybiškesnė ir profesionalesnė?