Gauta tik penktadalis lėšų
"Kad nenunyktų tai, kas jau padaryta, būtina uždengti stogą, sudėti langus ir duris. Tam reikia mažiausiai 1 milijono litų“, - akcentavo Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, gerokai prieš savaitę susitikęs su kultūros ministru A. Gelūnu.
"Ministras išdėstė savo poziciją, kad Lietuvoje – daug pradėtų darbų, kurių užbaigti ministerija nėra pajėgi. Jis sakė, jog dėmesys ir lėšos labiau bus skiriamos tiems objektams, kurių statyba artėja į pabaigą, ir mažiau tiems, kurie – tik pradėti, - kalbėjo J. Mažeika. – Ministras mano, kad geriau sykį pamatyti, negu dešimt sykių išgirsti, todėl pažadėjo ligi Kalėdų pats atvykti apžiūrėti bibliotekoje vykdomus darbus, kad įsitikintų, ar tikslingai panaudoti pinigai“.
Mero prognozės gana optimistiškos - jis mano, kad biblioteką gali pavykti užbaigti per 3-4 metus. Tačiau sprendžiant pagal tai, kaip ligi šiol skiriami pinigai, bibliotekos statyba gali tęstis dešimtmetį, be to, ją gali tekti ir perstatyti.
Kretingos viešosios bibliotekos statyba vyksta jau trečius metus. Darbus vykdo statybos bendrovė „Ringesta“, kuri pasiūlė 15,2 mln. Lt kainą. Bibliotekos statybą iš 2003 – 2013 m. Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programos lėšų įsipareigojo finansuoti Lietuvos Vyriausybė.
Tačiau užėjus krizei, Vyriausybė pinigų pakaišioja tik nedidelėmis dalimis, ir statyba trūkčioja lyg neįsivažiavęs traukinys. Ligi šiol darbų atlikta tik už 3 mln. Lt. Praėjusią vasarą iš valstybės biudžeto buvo skirta 300 tūkst. Lt, tačiau šių pinigų neužteko sumontuoti fasado konstrukcijas, į kurias bus statomos stiklo vitrinos.
"Ringesta“ perskaičiavo sąmatą ir statybos kainą sumažino 10,6 proc. – iki 11,5 mln. Lt.
Plotai - per dideli
Iš pradžių atrodė, kad kretingiškiams pasisekė, nes iš Vyriausybės numatytų Lietuvoje pastatyti 4 naujų bibliotekų, lėšų teskiriama ir darbai vykdomi tik Kretingos viešojoje bibliotekoje.
Tačiau šį rudenį paaiškėjo, jog jos statyba bei finansavimas, kaip ir 105 Lietuvos bibliotekų rekonstrukcija, vyksta be aiškių plėtros gairių. Taip nusprendė Lietuvos bibliotekų modernizavimo programos auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Todėl Vyriausybei rekomenduota nefinansuoti naujų projektų, kol nebus patvirtinta ilgalaikė plėtros programa. Ir kokį sprendimą priims ministras A.Gelūnas, turėtų paaiškėti netrukus.
"Kiek šiandien mūsų šaliai reikia viešųjų bibliotekų? Kas turi būti jų fonduose? Kokias paslaugas ateityje teiks bibliotekininkai? Į šiuos klausimus turėtų atsakyti bibliotekų plėtros strategija, kuri dar nėra parengta. Todėl bibliotekų renovacijai bei modernizavimui skirtos lėšos gali neduoti laukiamos naudos“, - teigiama audito išvadose.
Pagal Modernizavimo programą iki šiol bibliotekoms atnaujinti Lietuvoje jau skirta 175 mln. Lt. Auditoriai mano, kad patalpos statomos ir renovuojamos be aiškių kriterijų, nežinant, koks turi būti bibliotekų plotas ir kokie reikalavimai keliami patalpoms.
Auditas nustatė, kad 1 tūkst. gyventojų Lietuvoje tenka 56 – 100 kv. m viešosios bibliotekos ploto. O tai viršija tarptautinėje praktikoje nustatytą patalpos dydį pagal gyventojų skaičių, tarkim, Portugalijoje tenka 20, Danijoje – 40 kv. m.
Manant, kad Kretingos mieste dar gyvena 20 tūkst. žmonių, nesunku suskaičiuoti, jog būsimojoje Kretingos viešojoje bibliotekoje 1 tūkst. gyventojų tektų apie 155 kv.m ploto.
Dabartinės M. Valančiaus viešosios bibliotekos patalpos užima 700 kv. m ploto, arba 35 kv. m 1 tūkst. gyventojų.
Neatitinka higienos reikalavimų
Auditorių išvadose teigiama, kad užsienyje, skirtingai nuo Lietuvos, vyksta atvirkštinės tendencijos – bibliotekų plėtros strategijose daug dėmesio skiriama bibliotekų tinklo optimizavimui ir patalpų pritaikymui.
Strategijose sutariama, kad bibliotekos turi išlikti kaip susitikimų vietos. Jų funkcijos, atsižvelgiant į besikeičiančią demografinę situaciją – imigraciją ir emigraciją, vyresnio amžiaus žmonių gausėjimą – bei technologinę pažangą, irgi turės keistis. Optimizuojant tinklą, net turtingesnės šalys – Norvegija, Danija, Suomija, iš kurių mokosi ir Lietuva – siūlo apjungti ir stambinti bibliotekas, nes geriau viena stipri biblioteka, negu trys silpnos. O Suomijoje valstybė finansuoja bibliobusų įsigijimą.
Viešoji Kretingos miesto biblioteka nuo pat jos įsikūrimo – 1935 m. - neturėjo nuolatinės vietos, ji nuolat buvo kilnojama iš vienų patalpų į kitas. Jau kurį laiką ji įsikūrusi bendrame pastate Vilniaus g. nr. 8. kartu su Kretingos miesto seniūnija ir rajono Švietimo skyriumi.
"Šiandien mums trūksta patalpų interneto svetainei, skaityklai bei darbuotojams. Bibliotekoje saugoma per 70 tūkst. dokumentų – knygų, laikraščių, elektroninių dokumentų, ir turimos patalpos visiškai nebeatitinka higienos reikalavimų“, - teigė Kretingos M. Valančiaus bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė.
Pagal 2003–2013 m. Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo programą Lietuvoje buvo numatyta:
36 bibliotekas rekonstruoti - įgyvendinta 10 projektų,
4 pastatyti – vykdomas 1 projektas,
105 bibliotekas bei jų filialus remontuoti – įgyvendinti 22 projektai.
Rašyti komentarą