Kretinga: Neužtenka pinigų, pirks automobilius

Dėl atlyginimų versis per galvą

Savivaldybės šių metų lėšų poreikis yra 109 mln. Lt, - 20 mln. Lt didesnis už patvirtintą biudžetą. Ypač lėšų trūksta savarankiškoms funkcijoms (pastatų šildymui, priežiūrai, aplinkos darbuotojų atlyginimams, daliai socialinių paslaugų, savivaldybės gatvių ir kelių priežiūrai bei kt.). Lėšų šioms reikmėms poreikis yra 55 mln. Lt, o biudžete tam numatyta 35 mln. 550 tūkst. Lt. Vien dėl minimalaus darbo užmokesčio padidinimo Savivaldybei papildomai reikia beveik milijono - 980 tūkst. Lt. Iš valstybės biudžeto šios papildomos išlaidos Savivaldybei nekompensuojamos.

Negana to, Savivaldybė iš savo ir taip lieso biudžeto turės atseikėti 361 tūkst. Lt valstybės jai deleguotoms funkcijoms vykdyti, kurioms priklausytų gauti valstybės dotaciją. Pagalbos, kad centrinė šalies valdžia ateityje taip neskriaustų savivaldybių, meras Juozas Mažeika prašė posėdyje dalyvavusios Seimo narės Jolitos Vaickienės. Jį papildė Valerijonas Kubilius, pažymėjęs, jog kažkada Savivaldybei likdavo 84 proc. surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kad kasmet mažinant Savivaldybės dalį šiemet jai beklius 57,3 proc. J. Mažeika pateikė Savivaldybių asociacijos išvadą, kad jei savivaldybės gautų bent 65 proc. GPM, kuris surenkamas iš jų teritorijoje gyvenančių dirbančiųjų, savivaldybių biudžetus pavyktų subalansuoti.

Tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Almantas Skruibys vylėsi, jog Savivaldybės nepriteklių biudžetas šiemet, kaip ir pernai, bus papildytas viršplaninėmis lėšomis. Pernai jų buvo gauta apie 2 mln. Lt - pavyko daugiau surinkti GPM, nekilnojamojo turto (NT) ir žemės mokesčių. NT ir žemės mokesčiai visu 100 proc. atitenka tiesiai Savivaldybės biudžetui. Tačiau, kad užteks lėšų ir darbuotojų atlyginimams, A. Skruibys netikėjo.

„Šiemet kaip bevertintume, biudžetinių įstaigų darbuotojams išvengti nemokamų atostogų nepavyks“, - sakė jis.

Konstantinas Skierus paragino kolegas neskleisti blogų nuotaikų ir kreipėsi į Savivaldybės administracijos direktorių Virginijų Domarką: „Noriu, kad direktorius, būdamas socialdemokratas, užtikrintų, jog žmonės gaus atlyginimus ir už gruodį“. V. Domarkas šmaikščiai rusišku posakiu „krov s nosu“ („kraujas iš nosies“, - aut. past.) pažadėjo, jog Savivaldybės administracija padarys viską, kad žmonėms netektų eiti priverstinių nemokamų atostogų.

V. Domarkas atkreipė tarybos narių dėmesį, jog biudžeto lėšų mažėjimas kažkiek yra ir pagrįstas. „Mažėja mokinio krepšelio lėšos, nes apie 300 mokinių rajone sumažėjo. 1 mln. 841 tūkst. Lt mažiau gauname pašalpoms ir kompensacijoms, bet tai irgi normalu: didėja minimali alga, todėl mažiau bus kompensacijų gavėjų, griežtėja socialinių pašalpų skyrimo tvarka. Didžiausia nuoskauda yra dėl beveik 1 mln. Lt, kurio reikia dėl padidinto minimalaus darbo užmokesčio“, - aiškino direktorius. Jis pažymėjo milžiniškas, maždaug apie 70 mln. Lt investicijas į mūsų rajoną, kurių didžiuma yra ES paramos lėšos. Šios investicijos duoda darbo, atlyginimus, taip pat ir mokesčius.

Balsas iš opozicijos

Tarybos valdančiajai daugumai nepriklausantis ir jai dažniausiai oponuojantis Alvydas Jonaitis dėl Savivaldybės biudžeto lėšų planavimo ir panaudojimo pažėrė priekaištų. Pirmiausia priminė dar svarstant praėjusių metų biudžeto projektą jo išsakytą prognozę, kad 2013-ųjų biudžetas bus dar skurdesnis. Prognozę, kuri pasitvirtino. „Tada raginau ieškoti sprendimų, kaip gyventi taupiau“, - sakė jis. Politikas priminė Savivaldybę slegiančias skolas: apie 21 mln. Lt bankams, apie 800 tūkst. Lt Kretingos autobusų parkui. „Šiemet planuojame skolintis dar 5 mln. 200 tūkst. Lt, skola artės prie 30 mln. Lt“, - teigė jis. V. Domarkas atsakė, jog skolinamasi bus tik ES paramos projektams kofinansuoti. Tą patį patvirtino administracijos Ekonomikos ir biudžeto skyriaus vedėjas Gvidas Jonauskas, pažymėjęs, jog Savivaldybė kitoms reikmėms skolintis nebegali, o ES projektams kofinansuoti dar turi 7,7 mln. Lt skolinimosi limitą, iš kurio šiemet planuoja panaudoti 2,1 mln. Lt.

A. Jonaitis labiausiai pasipiktino, kad trūkstant pinigų atlyginimams, administracija planuoja pirkti automobilius. „Ar galima taip lengva ranka 150 tūkst. litų skirti automobiliams įsigyti, kai panašiai tokios sumos neužtenka socialinių darbuotojų atlyginimams?“ - retoriškai klausė A. Jonaitis. Dar 30 tūkst. Lt trūkumą ugniagesių darbo užmokesčiui siūlė padengti panaikinus nepagrįstus priedus prie kai kurių administracijos darbuotojų atlyginimų. „Norėčiau, kad kalbos apie taupymą virstų realybe“, - sakė jis.

A. Jonaičio kritika užrūstino merą J. Mažeiką. „Visos Savivaldybės yra panašioje situacijoje, bet nėra taip, kad reikėtų virves nusipinti, nusipirkti vaško ir užbaigti egzistavimą“, - išdrožė meras. Jis patikino, jog 150 tūkst. Lt automobiliams pirkti nėra lėšų švaistymas. „Pernai keturioms seniūnijoms nupirkome naujus automobilius, sumažėjo sąnaudos kurui, remontui. Nemanau, kad nebereikia atnaujinti technikos, kitų priemonių darbui gerinti“, - kalbėjo meras.

Bando taupyti

V. Domarkas tvirtino, jog ieškoma, kur, kaip Savivaldybėje galima sutaupyti. „Daug analizavome išlaidų struktūrą. Lyginome su kitų rajonų. Mūsų Savivaldybėje labai išplėstos kultūros, švietimo, socialinių paslaugų sferos. Neretai vienam kaime kultūros įstaigos veikia trijuose pastatuose, kai sutilptų viename ir nereikėtų sukti galvos dėl kažkurios iš jų uždarymo. 2 mln. 314,5 tūkst. Lt socialinei paramai šiems metams numatytų išlaidų pagrįstumą išaiškinti įpareigojome Vidaus audito skyrių“, - kalbėjo V. Domarkas.

Jis pažymėjo, jog pernai pakeitus švietimo įstaigų nuostatus, jų vadovai tapo atsakingi už įstaigoms tenkančių biudžeto lėšų panaudojimą. Tai irgi turėtų paskatinti lėšas naudoti racionaliai ir taupiai.

Tarybos nariai pritarė Savivaldybės administracijos struktūros pertvarkai ir 3,5 etato panaikinimui. V. Kubilius vėl iškėlė klausimą dėl Kultūros, Švietimo ir Sporto skyrių sujungimo. V. Domarkas atsakė, jog Vidaus audito skyriui jau davė nurodymą įvertinti, ar nepersipina šių skyrių darbuotojų funkcijos.

Seimo narė J. Vaickienė pastebėjo, jog svarstomas siūlymas savivaldybėse naikinti kontrolės tarnybas, paliekant vidaus auditą.

Tarybos narė Jūratė Laučiūtė pasiūlė sutaupyti tarybos nariams atsisakant vieno mėnesio atlygio už darbą. Išgirdęs šį pasiūlymą Darius Petreikis neiškentė: „Keli jau taupėme, kiti taip ir neprisijungė“.

Prisiminė verslą

Kretingos rajono savivaldybė, tariamai gindama viešąjį interesą, atstumia verslą ir investicijas – tą vakar konstatavo ne vienas tarybos narys. „Mūsų ranka nuolat ištiesta į valstybės biudžetą, o reikėtų pritraukti investicijas ir verslą, gal tas kelias nėra toks greitas“, - kalbėjo Steponas Baltuonis. Jis pasiūlė Kretingoje surengti verslo konferenciją, pakviečiant verslo atstovus iš šalies, o galbūt ir užsienio, pasiūlant jiems detaliaisiais planais įteisintus žemės sklypus. „Jolita Vaickienė būdama direktorė pradėjo rūpintis apleistais valstybiniais sklypais, jų detaliųjų planų rengimu. Tą pradėtą darbą reikia tęsti. Nes daromės pensininkų ir miegamuoju rajonu“, - teigė politikas. Jis siūlė biudžete atskira eilute numatyti lėšų jau minėtoms konferencijoms organizuoti.

J. Vaickienė priminė, jog Savivaldybė pardavusi verslui paruoštus sklypus ir gavusi 0,5 mln. Lt, jais užkaišiojo biudžeto skyles. „Už tuos pinigus reikėjo Kretingos centre šaligatvius atnaujinti, o ne pravalgyti“, - sakė ji.

V. Kubilius, P. Turauskis buvo įsitikinę, jog savivaldybėms skatinti verslą nėra jokios prasmės, kol nebus pakeista biudžeto savivaldybėms sudarymo metodika, pagal kurią viršijus GPM surinkimo planą viršyta suma kitąmet yra mažinama Savivaldybei tenkanti šio mokesčio dalis. Didesnės naudos iš investicijų Savivaldybė gali tikėtis tik iš NT mokesčio, tačiau yra investicijų, kur NT nedominuoja. NT mokesčiu Savivaldybės iždą geriausiai papildo vėjo jėgaines, kurių statytojus irgi išvijome.

Prašė Seimo narės pagalbos

V. Domarkas vakar kreipėsi į J. Vaickienę pareikšdamas, jog kiek rajonas gaus lėšų iš valstybės investicijų programos, priklausys ir nuo jos bendro darbo su rajono vadovais. Seimo narę ginti Savivaldybės interesą (dėl GPM, dėl beveik 1 mln. Lt papildomų išlaidų atlyginimams, padidinus minimalią algą, kompensavimo) ragino V. Kubilius, J. Mažeika, P. Turauskis. A. Puodys kolegas ėmė stabdyti, gąsdindamas, kad Seimo narė į posėdžius ims ir nebeatvažiuos.

Beje, tokios patirties kretingiškiai turi – jos pirmtakas Vaidotas Bacevičius per ketverių metų kadenciją nebuvo nė viename tarybos posėdyje. J. Vaickienė įpareigojimų nesikratė, tačiau prisipažino, jog juos įvykdyti nėra paprasta. “Seimo problema, kad ten mažai savivaldybininkų. Dėl GPM procento savivaldybėms rūpinomės vos dviese, su kolega iš Mažeikių. Įsitikinau, jog netgi nacionalinei spaudai savivaldybių reikalai neįdomūs“, - teigė seimūnė. Ji pranešė, jog Seime jau pavyko sukurti savivaldybininkų grupę, kuriai vadovauja Donatas Jankauskas. „Galbūt atvažiuosime ir į mūsų, Kretingos savivaldybę“, - sakė ji.