Ko Palangoje tikėtis metų pabaigoje: kūdikių ar psichikos ligonių bangos?

Ko Palangoje tikėtis metų pabaigoje: kūdikių ar psichikos ligonių bangos? „Palangos tiltas“ ieškojo atsakymų pas seksologą, psichinės sveikatos specialistą ir palangiškius.

Karantinas pirmiausia veikia nuotaiką

Vienoje Klaipėdos klinikoje urologu - seksologu dirbantis Arvydas Varaneckas „Palangos tiltui“ pabrėžė, kad tiesioginio ryšio tarp karantino ir seksualinio potraukio nėra.

„Karantinas pirmiausia veikia žmonių emocijas. Ko gero, pradžioje jis trumpai teikė net džiaugsmą – buvo galimybė ilgiau laiko praleisti namuose, būti su šeima. Bet ilgainiui dauguma nuo jo pavargo. Matome, kad ir smurto artimoje aplinkoje padaugėjo, ir net žmogžudysčių skaičius išaugo,“ – sakė gydytojas.

Vis tik A. Varaneckas neatmetė galimybės, kad metų gale išvysime „karantininių“ kūdikių bangą: „Juk partneriai dabar gerokai laiko praleidžia kartu, galbūt kai kam seksas padeda ir nusiraminti. Tačiau man atrodo, kad po karantino gerokai daugiau sulauksime nusiskundimų dėl emocinių sutrikimų: nerimo, depresijos ir panašiai.“

Tikisi daugiau pacientų po karantino

„Į darbą per karantiną buvau nuvažiavęs kelis kartus dėl ekstrinių atvejų. Pavyzdžiui, buvo ūmus inkstų akmenligės atvejis. Kitaip nei prieš ekstremalią situaciją, karantino metu nesulaukiau pacientų skambučių dėl kokių nors intymaus gyvenimo sutrikimų. Matyt, net jeigu jų ir buvo, ne jie pirmiausia rūpėjo žmonėms,“ – svarstė seksologas.

Tačiau A. Varaneckas tikisi tokių pacientų antplūdžio po karantino: „Žmonės išlies, kas susikaupė per tuos beveik du mėnesius.“

Urologas - seksologas prisipažino, kad ir pats su šeima per karantiną buvo namuose.

Daugiau pacientų

Palangos poliklinikos psichiatrė Svetlana Gaidienė „Palangos tiltui“ sakė, kad nepastebėjusi streso ir įtampos tiesioginių sąsajų su padidintu seksualiniu aktyvumu ar valgymo sutrikimais.

„Jeigu tuos dalykus stresas kam nors ir sukelia, matyt, žmonės apie tai dar nekalba,“ – svarstė gydytoja.

Ji pastebėjo, kad nerimas veikia ir jau esamus pacientus, ir į psichikos sveikatos specialistus iki šiol nesikreipusius palangiškius.

„Ypač pradžioje buvo skambučių antplūdis, po jo sekė šioks toks atoslūgis. O dabar – antroji banga. Matyt, žmonės laukė, kad pasibaigs karantinas, tačiau jis nesibaigia. Dauguma jaučiasi labai nesaugūs ir dėl savo finansinės ateities, ir dėl ateities apskritai. Didžiajai daugumai skiriu vaistus, kai kuriais atvejais, rekomenduoju pasikonsultuoti su psichologu,“ – sakė S. Gaidienė.

Per karantiną pacientai nebuvo guldomi į ligoninių psichiatrijos skyrius.

Anot jos, karantino metu poliklinikos psichiatrai sulaukė daugiau skambučių iš jaunų pacientų.

„Nenuostabu: saviizoliacija – didelis iššūkis. Kai kuriems ji sukelia agresiją, ypač artimoje aplinkoje. Juk žmogus taip sutvertas, kad turi bendrauti su kitais,“ – sakė S. Gaidienė.

„Mano patarimas visiems būtų toks: nusiteikti, kad karantinas – laikinas dalykas, užsiimti namuose dalykais, kurie teikia malonumą, riboti neigiamą informaciją, apie koronavirusą taip pat,“ – sakė S. Gaidienė.

Energiją nukreipė kitur

26 metų palangiškis Alfredas Pumpulis „Palangos tiltui“ sakė, kad natūralu, jog žmogus, negalintis dėl karantino savo energijos realizuoti profesinėje ar laisvalaikio veikloje, ją nukreipia kitur.

„Tuomet ji yra realizuojama namų aplinkoje, santykiuose su artimu žmogumi. Mano atvejis būtent toks: visą energiją, kurią iki karantino skyriau mėgstamam darbui, dabar skiriu savo santykiams su savo mylimąja,“ – atviravo A. Pumpulis, kurį „Palangos tilto“ skambutis užklupo gaminant vakarienę jai.

„Kai sakau žodį „santykiams“, į jį įdedu kelias dedamąsias – ir maisto gaminimą kartu, ir filmų žiūrėjimą kartu, ir, žinoma, mylėjimąsi. Karantinas šią mano gyvenimo pusę gerokai sustiprino,“ – prisipažino jaunas palangiškis.

Kūdikių pagausėjimas bus!

Vyras įsitikinęs, kad karantinas sukels ne tik nerimo ir jo pasekmių bangą, bet pasaulis išvys ir daug „karantininių“ kūdikių: „Jei ir nebus jų bangos, tai bangelės tikrai sulauksime,“ – šypsojosi pašnekovas.

„Ypač Palangoje. Čia žmonės, ypač jaunimas, kaip sakau, „neužsikrauna“ gyvenimo rūpesčiais, yra laisvesni ir labiau mėgaujasi gyvenimo malonumais, tarp jų – ir seksu. Juk čia yra visas šalia – ir namai, ir parkas, ir jūra. Tai ramina. Karantino suvaržymai gerokai labiau jaučiami didmiesčiuose. Įsitikinęs, kad būtent didmiesčiuose išvysime psichikos ligonių bangą,“ – svarstė A. Pumpulis.

Alfredas neatskleidė, ar ruošiasi vestuvėms: „Tegul tai būna mano ir mano mylimosios reikalas,“ – juokėsi jis.

Karantinas jaunas poras ir išskyrė

Palangos Senosios gimnazijos abiturientas Deivydas Kryževičius „Palangos tiltui“ sakė, kad karantinas daug jaunų porų Palangoje ne tik uždarė namuose, bet ir išskyrė. „Tiesiog kai kurie sąžiningai laikėsi saviizoliacijos ir nelabai galėjo susitikti su savo antrąja puse. Ypač turint omeny, kad dauguma gyvena kartu su tėvais,“ – sakė 18-etis gimnazistas.

Anot jo, karantinas neigiamai veikė jo bendraamžius.

„Kaip aš sakau, kad dauguma dabar mokosi „psichuodami.“ Daug nežinios dėl egzaminų, atsiskaitymų, ateities, nuotolinis mokymasis nėra itin natūralus dalykas, kai esi įpratęs kiekvieną dieną eiti į mokyklą, nors mūsų gimnazijos mokytojai labai gerai susitvarkė su naujuoju iššūkiu,“ – sakė D. Kryževičius.

Išardė planus

Vaikinas teigė, kad karantinas gerokai pakoregavo kai kurių kurorto abiturientų planus.

„Kai kurie ketino mokytis užsienyje, tačiau dėl koronaviruso pandemijos ir taip pat dėl „bregzito“ (Anglijos išstojimo iš Europos Sąjungos – aut.) tokių planų turėjo atsisakyti,“ – sakė vaikinas. „Aš, pavyzdžiui, pirmiausia būtent dėl „bregzito“ turėjau atsisakyti ketinimų mokytis Anglijoje. Nusprendžiau studijuoti Lietuvoje,“ – pridūrė.

Karantino metu jaunas palangiškis daugiausiai laiko praleidžia namuose prie kompiuterio.

„O ką daugiau gali namuose daryti? Jau pasiilgau renginių fotografavimo – buvimo tarp žmonių,“ – sakė abiturientas.

Per karantiną jis įsigijo garso plokštę – kuria muziką. „Su nauju pomėgiu ir karantinas ne toks liūdnas,“ – sakė palangiškis.

Ypač sunku žmonėms su dvasine negalia

Palangos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos pirmininkė Anė Petrikienė „Palangos tiltui“ sakė, kad karantinas „labai išblaškė visą veiklą“, o bendrijos nariai „išsibarstė kas kur.“

„Natūralu, kad mūsų žmonės, kurie turi dvasinę negalią, yra labiau sunerimę ir jautresni. Nėra paprasta visiems paaiškinti, kodėl negalime rinktis ir bendrauti. Karantino pradžioje kiekvieną dieną sulaukdavau po penkis ar net daugiau skambučių iš mūsų bendrijos narių. Sunku tapo ir jų artimiesiems, kurie turi namuose visą parą rūpintis savo artimaisiais su dvasine negalia,“ – pasakojo A. Petrikienė.

Pagalbos ji kreipėsi ir į poliklinikos specialistus – ir pas šeimos gydytojus, ir gydytojus psichiatrus – tačiau esama tvarka – konsultacijų teikimas nuotoliniu būdu – ne visada išsprendė bendrijos narių problemas.

„Labai džiaugiamės, kad karantinas yra dar labiau atlaisvinamas – galėsime dabar rinktis nors lauke,“ – džiaugėsi pašnekovė.