Dalis smėlio į priekrantės zoną nuo Melnragės Girulių link grąžinama gilinant uosto kanalą. Tačiau tai tik maža dalis to, kuo būtina pamaitinti sunykusius krantus.
Liūdną situaciją mokslininkai prognozavo jau tada, kai prasidėjo uosto vartų rekonstrukcija. „Pasikeitė įplaukos kanalo gylis, pakeista ir uosto vartų kryptis. Dėl to smėlio sąnašos ėmė kauptis kitoje pusėje – kopgalyje, kuris anksčiau buvo negailestingai plaunamas. Žemyninėje dalyje dabar vyksta priešingas procesas – sąnašos nyksta. Tiesiog aplinka prisitaiko prie žmogaus veiklos“, - aiškino S. Gulbinskas.
Miestas tvarkymui skyrė mažiau
Gegužę vasaros sezono pradžią planuojanti skelbti uostamiesčio savivaldybė žada per artimiausias dvi savaites sutvarkyti medinius takus, pastatyti šiukšliadėžes, sutvirtinti išvartytus stendus, suolus, išvežti šiukšles. Šiems darbams iš miesto biudžeto skirta 50 tūkst. litų. Tai keturis kartus mažiau nei pernai, nes didelę dalį pasirengimo sezonui skirtų lėšų nuspręsta panaudoti dviračių takui palei Danės upę nutiesti.
Jau kelintus metus iš eilės Klaipėdos paplūdimiai nebus maitinami smėliu, nes tai nėra numatyta Baltijos jūros krantų tvarkymo programoje, kurią įgyvendina Aplinkos ministerija.
Programos lėšos iki šio pavasario pabaigos skiriamos centriniams Palangos paplūdimiams ruože nuo Birutės kalno iki Rąžės upelio.
Lrytas.lt duomenimis, Lietuvos pajūris smėliu maitinamas jau septynerius metus. Tai, anot L. Budrio, pats efektyviausias, nors ir brangiausias būdas sutvarkyti krantus. Specialistai apskaičiavo, kad investavus 1 litą į paplūdimų atvežtam smėliui, grąža siekia 7-8 litus.
Prie Palangos krantų laivas-žemsiurbė atplauks pirmadienio rytą. Iki gegužės 18 dienos numatyta išpilti beveik 300 tūkst. kubinių metrų smėlio.
Rašyti komentarą