Klaipėdos dvasininkai prarastų žemių dar neskaičiuoja

Vyriausybės ir Bažnyčios darbo grupė sutarė, kad užbaigus žemės grąžinimo piliečiams procesą pajudės ir nuo sovietinės okupacijos nukentėjusių tikinčiuosius vienijančių bendruomenių turtiniai klausimai. Manoma, kad žemės grąžinimo religinėms bendruomenėms procesas iš mirties taško pajudės po ketverių penkerių metų.

Statytų darželį

"Tikrai kol kas neskaičiavome, kiek žemių mums priklausė prieš karą, nes nebuvo tokio poreikio. Ir artimiausiu metu nesiruošiame skaičiuoti, nes turime kitų svarbių reikalų. Čia Vyskupų konferencija su Vyriausybe derasi - aukščiausiu lygmeniu, mes į tai nesikišame", - paaiškino Telšių vyskupijos vicekancleris, vyskupo sekretorius ir atstovas spaudai Domas Gatautas.

Vyskupo vikaras Klaipėdos kraštui Vilius Viktoravičius taip pat kol kas neskaičiuoja, kiek žemės Klaipėdoje turėtų priklausyti katalikų Bažnyčiai.

"Prieš karą Klaipėdoje buvo katalikų bažnyčia, šalia kurios veikė katalikiška mokykla. Ji stovėjo Puodžių gatvėje, kur dabar yra daugiaaukštis. Tad akivaizdu, kad šios žemės jau nebūtų galima susigrąžinti - ji užimta", - svarstė V. Viktoravičius.

Žemės grąžinimo klausimas, pasak jo, kur kas aktualesnis mažesnių miestelių kaimo bažnyčioms, nes istoriškai šios bažnyčios turėjo daug žemės ir vertėsi žemdirbyste.

"Mano nuomone, būtų teisingiausia, kad šalia bažnyčių esanti žemė priklausytų Bažnyčiai. Nes dabar religinei bendruomenei priklauso tik pastatai, o žemė yra valstybės. Tad būtų kur kas daugiau naudos, jei šalia dabartinių bažnyčių esančią žemę atiduotų kaip kompensaciją už tą žemę, kurią valdėme prieš karą. Juk kas mums iš to, jei kompensuos žeme kur nors Akmenėje", - svarstė V. Viktoravičius.

Pasak jo, šalia bažnyčių turėdama savo žemės religinė bendruomenė galėtų nuveikti daug gražių dalykų - statytų katalikiškus darželius, mokyklas, parapijų namus, kur galėtų rinktis žmonės.

"Patirtis rodo, kad žmonėms to reikia. Žinoma, mes ir dabar galime statyti tokius pastatus šalia bažnyčių pagal panaudos sutartį, tačiau tai nebus mūsų nuosavybė", - pastebėjo V. Viktoravičius.

Net laiptai valdiški

Žinia, prieš karą Klaipėdos krašte daugiausia buvo evangelikų liuteronų. Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios parapijos kunigas Reincholdas Moras viliasi, kad Vyriausybė grąžins žemes visų Lietuvoje oficialiai pripažįstamų religijų bendruomenėms.

"Tiesą sakant, dabar labai skaudu, kai neturime jokio žemės lopinėlio, nors istoriškai Klaipėdoje evangelikų liuteronų bažnyčiai priklausė daug žemės. Dabar net mūsų bažnyčios laiptai stovi ant valdiškos žemės", - apgailestavo R. Moras.

Jis taip pat kol kas neskaičiavo, kiek tiksliai žemės turėtų grąžinti valstybė, tačiau preliminariai svarsto, kad kiekviena parapija prieš karą turėjo bent po 15 hektarų žemės. O tokių parapijų esą Klaipėdoje buvo dvi, be to, evangelikams liuteronams priklausė ir anglikonų bažnyčia.

"Tačiau atgauti žemes nėra taip paprasta - reikalingi dokumentai, įrodantys, kad ta žemė priklausė. Kažkur buvo sąrašas, kiek kiekviena parapija turėjo žemių dar nuo vokiečių laikų, tačiau dabar negaliu pasakyti, kur tas sąrašas yra", - kalbėjo R. Moras.

Jį džiugintų net ir kompensacija mišku. Esą tuomet būtų galima mišką parduoti ir už gautus pinigus pagaliau pradėti naujos bažnyčios statybas.

Reikės dokumentų

Prieškariu religinės bendruomenės valdė ne tik daug nekilnojamojo turto, bet ir žemių. Žemės ūkio ministerija suskaičiavo, kad dvasininkams reikėtų grąžinti apie 16 tūkst. hektarų sovietmečiu nusavintos žemės.

Manoma, kad net 90 proc. jos priklauso katalikų Bažnyčiai. Skaičiuojama, jog daugiau nei 2 tūkst. hektarų jai priklausiusios žemės yra didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau čia likę tik dešimtadalis Bažnyčios prašomos žemės. Todėl Vyriausybė ketina siūlyti Bažnyčiai turtą grąžinti žeme kitoje nei turėta vietoje, arba valstybiniu mišku - apie 15 tūkst. hektarų. Jo vertė - 150-250 mln. litų.

Religinėms bendruomenėms numatoma grąžinti tik išlikusią valstybinę žemę, į kurią jos gali pretenduoti pagal dokumentus.