Klaipėdoje - vis taip pat tylu, bet purvina

Mokslininkai pristatė 2007-2011 metais vykdytos Klaipėdos miesto aplinkos monitoringo programos rezultatus. Šiuo laikotarpiu buvo vertinamas triukšmas, oro kokybė, dirvožemio, paviršinių vandens telkinių parametrai ir biologinė įvairovė.

Anot monitoringą atlikusio Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktorės Zitos Gasiūnaitės, triukšmo situacija, palyginti su 2005-ųjų rodikliais, nepasikeitė.

Didžiausias leistinas triukšmo lygis mieste neviršijamas, o tyliausios miesto dalys tebėra nuo centro nutolę pietiniai ir šiauriniai rajonai.

Vertinant vandenį, buvo stebima 10 uostamiesčio paviršinių vandens telkinių. Geriausia vandens kokybė nustatyta Trinyčių tvenkinyje, o vertinant pagal tvenkiniuose besiveisiančių žuvų parametrą, visi miesto vandens telkiniai yra prastos ekologinės būklės.

Prasčiausia vandens kokybė - Smeltalės upės žiotyse. Anot mokslininkų, čia atkeliaujantis vanduo surenka visus teršalus iš pakrantės, o užterštumą specialistai linkę sieti su šalia įsikūrusiais mažųjų laivų garažais.

Mieste esantys vandens telkiniai vienas po kito yra valomi, tačiau, anot specialistų, tai ne visuomet užtikrina trokštamus rezultatus. Štai prieš kelerius metus valytas Žardės kvartalo tvenkinys jau yra apžėlęs aukštaūgiais vandens augalais - Z. Gasiūnaitė spėja, kad šitaip yra dėl netinkamai atlikto valymo.

Anot geochemiko Ričardo Taraškevičiaus, nustatant miesto dirvožemio kokybę, vertinti ėminiai iš vaikų darželių, miesto parkų, stadionų ir kt. Tyrimas parodė, kad Sportininkų gatvės rajone apie dešimt kartų normą viršija kancerogeno savybių turinčio chromo kiekis. Jo kilmė siejama su uosto krovos darbais. O štai kito metalo, kurio kiekis dirvožemyje viršija normą - cinko, esą gali būti gausu dėl natūralių priežasčių.

Vidutinis kietųjų dalelių bei sieros dioksido kiekis Klaipėdos ore neviršijantis metinės normos, tačiau perspektyva nėra pati palankiausia, mat, palyginti su 2005-aisiais, mieste labai padidėjo transporto srautai.

Monitoringas Klaipėdos miesto savivaldybei kainavo 736 tūkst. litų.