Klaipėdiečiai pažadino savo miestą

Neseniai Vilniuje lankęsis Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius buvo pamalonintas komplimentais. Vilniečiai stebėjosi tuo, kad uostamiestyje kiekvieną savaitgalį vyksta masinės šventės, kurių atgarsis atsirito ir iki sostinės.

Anot mero, jis sulaukė ir klausimo, iš kur Klaipėda turinti tiek lėšų renginiams organizuoti.

Atsakymas į šį klausimą paprastas - daugumą renginių miestui dovanoja ne savivaldybė, o renginių organizavimo įstaigos, verslininkai ar šiaip iniciatyvūs klaipėdiečiai, iš miesto biudžeto už tai negaudami nė lito, maža to - net patiriantys nuostolių.

Į klausimą, kodėl jie tai daro, visi atsako tiesiog supratę, kad "mana iš dangaus nekrenta" ir ja reikia pasirūpinti patiems.

Svarbiausia - "vežanti" idėja

Iki šiol Klaipėda neturėjo tradicijos atidaryti vasaros sezono. Šiemet ji gimė. UAB "Ars idea" praėjusį mėnesį sukvietė visus į laivų paradą, kuris pradėjo ir laivybos sezoną.

Bendrovės direktorė Jolanta Braukylienė dienraščiui pasakojo, kad šiuo renginiu, kurio atgarsiai apskriejo visą šalį, norėta atkreipti dėmesį į jūrinį miestą.

"Kurortai, supantys uostamiestį, kasmet kviečia į sezono atidarymus, mes šios šventės neturėjome, o koks gi gali būti sezono paskelbimas uostamiestyje? Tik ant vandens! Reikėjo sumanyti ką nors tokio, ko dar pas mus nėra buvę. Taip gimė laivų parado idėja. Mūsų komanda iškėlė sau iššūkį suburti iniciatyvas ir bendromis jėgomis surengti šventę. Iš miesto biudžeto negavome nė lito. Žinojome, kad biudžetas formuojamas prieš metus, todėl finansinės paramos ir nesitikėjome", - pasakojo J. Braukylienė.

Pro jos akis taip pat nepraslydo su renginių gausa į vasarą įžengusi Klaipėda.

"Krizė mus įvarė į kampą ir privertė į viską pažiūrėti kitaip, kitu kampu. Žmonės patys ėmėsi iniciatyvų, nelaukdami, kol kas nors juos palinksmins. Kai pradėjome ieškoti bendraminčių laivų paradui, įsitikinome, jog daugumai tiesiog reikėjo pradinio impulso, idėjos", - sakė pokalbininkė.

J. Braukylienė neslėpė, jog laivų paradas pelno bendrovei neatnešė, netgi atvirkščiai - organizatoriai patyrė nuostolių. Ji viliasi, kad kitąmet prie laivų parado prisijungs uosto įmonės, šiemet tik iš šalies stebėjusios renginį.

"Pasitikrinome, kad šis renginys turi galimybę tapti gražia tradicija, tačiau masinei šventei ant vandens lėšos būtinos", - akcentavo J. Braukylienė.

Iš savų lėšų

Sezono atidarymą gegužės viduryje skelbė ir Klaipėdos senamiesčio verslininkų sąjunga.

Pagrindiniu šventės akcentu tapo minias sutraukianti žymių žmonių mugė. Šiemet tradiciškai už prekystalių stovėjo žinomi muzikantai, politikai ir visuomenės veikėjai.

"Esame dėkingi Klaipėdos kolektyvams, kurie tiesiog užpylė mus pasiūlymais ir pageidavimais surengti pasirodymus atidarymo proga. Sulaukėme neįtikėtinai daug iniciatyvų prisijungti prie šios šventės", - kalbėjo verslininkė Eugenija Odebrecht.

Prieš sezono atidarymą ji sakė, jog verslininkai supranta, kad žmones į senamiestį gali patraukti tik renginiai.

"Jei turėtume Jūros šventės biudžetą, tokius renginius senamiestyje galėtume organizuoti ištisus metus. Kol kas tradicinius sezono atidarymus rengiame iš savo lėšų", - pažymėjo ji.

Buvo paskaičiuota, kad šis sezono atidarymas jos rengėjams kainuos iki 10 tūkst. Lt.

Savivaldybė organizatorius palaikė ne vien moraliai. Senamiesčio sezono atidarymo dieną šventės organizatoriai ir dalyviai buvo atleisti nuo rinkliavos.

Sustojusio laiko nuopelnas

Galų gale klaipėdiečiai surado laiko pramogoms - nebestato namų, neremontuoja butų... Tai - viena iš priežasčių, padėjusių atgimti Klaipėdai ir jos senamiesčiui, - mano bendrovės Renginių centro vadovas Marius Tumšys.

"Klaipėdiečiams pabodo laukti, kol miesto valdžia juos ims linksminti, ji turi kitų, kur kas rimtesnių reikalų. Ilgą laiką tik ir girdėjome kalbas ir planus, kaip senamiestis bus gaivinamas, o realių darbų nebuvo. Blusų turgus - mano sena idėja. Finansinės naudos iš to - jokios, vieni nuostoliai, tačiau viską atperka geras jausmas, kad ir aš prisidėjau prie senamiesčio atgaivinimo, juolab kad ir mūsų centras čia įsikūręs, ir pats čia gyvenu", - kalbėjo M. Tumšys.

Vien blusturgiu Renginių centras šią vasarą neapsiribos. Liepos pabaigoje uostamiesčio gatvėmis riedės prabangi karieta, traukiama žirgo. Ja, specialiai pagal klaipėdiečių užsakymą pagaminta Lenkijoje, bus galima važinėtis įvairiais miesto maršrutais. M. Tumšys mano, kad toks transportas įneš gyvybės uostamiesčiui. Šią idėją Marius įgyvendins kartu su Friedricho pasažu.

Gimė nauja erdvė

Šią vasarą startavo ir dviejų kūrybingų klaipėdiečių sumanytas "Švyturio menų dokas", įnešęs naujų vėjų į uostamiesčio kultūrinį gyvenimą.

Savas stilius, pačių sumanyti renginiai, savi kolektyvai, iki šiol neradę prieglobsčio kitose miesto įstaigose, ir net sava bilietų platinimo sistema - tokią viziją turėjo renginių prodiuseris Valdas Puidokas, ir ją pasistengė įgyvendinti kartu su renginių režisieriumi Vaidu Kvedaru.

V. Puidoko nuomone, mieste jau seniai reikėjo sukurti naują zoną - išskirtinę savo stiliumi ir universalumu. Būtent tokią drauge su V. Kvedaru įkurtos viešosios įstaigos "Meno kodas" komanda rengia "Memelio mieste".

Pernai rudenį parengę projektą ir renovacijos darbų sąmatą, "dokininkai" kreipėsi į privatų verslą.

Dar prieš startą V. Puidokas kalbėjo, kad paramos kreipėsi tik į verslininkus. Savivaldybės koridorių su prašymais rankose nemynė.

"Visi buvo pripratę gauti, o mes norėjome idėją realizuoti patys. Kaip matote, - pavyko. Iš miesto valdžios pinigų neprašėme ir neprašysime. Viena, ką jie tikrai galėtų padaryti ir kas visiems organizatoriams yra labai reikalinga, - tai investuoti į renginių viešinimą. Norisi, kad informacija apie uostamiesčio šventes apskrietų visą šalį. Klaipėda yra toks miestas, kuriame kiekvienas gali rasti tai, ko ieško. Šalia - jūra, mieste - renginiai ir laisvalaikio erdvės pagal kiekvieno poreikius", - kalbėjo klaipėdietis.

Išsirinko koordinatorių

Goda GIEDRAITYTĖ, Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja

Po to, kai buvo parengtas senamiesčio gaivinimo planas ir kai prie jo prisidėjo daug privačių iniciatyvų, paskaičiavome, kad vasaros metu kiekvieną savaitgalį uostamiestyje vyks bent po kelis renginius. Kultūros skyrius jau dabar neaprėpia visų švenčių. Nors ir išsiuntėme laiškus mums žinomiems organizatoriams, prašydami informuoti apie jų planus ir renginius, vis tiek neįmanoma visko sužiūrėti ir paviešinti. Dėl šios priežasties buvo surengtas viešasis konkursas senamiesčio gaivinimo renginių koordinatoriui ir informatoriui parinkti. Juo tapo viešoji įstaiga "Klaipėdos publika". Pagal sutartį, ji įsipareigojo ne tik koordinuoti renginius bet ir visomis įmanomomis priemonėmis viešinti kas, kur ir kada vyks.

Visuomet sakiau, kad Klaipėda atgis tuomet, kai patys žmonės to norės. Savivaldybė niekuomet neatsisako padėti. Miestas gali ir noriai prisideda prie šaunių idėjų įgyvendinimo. Jei klaipėdiečiai persisotins renginiais - ne bėda, tiesiog bus ieškoma naujų laisvalaikio leidimo būdų.

Sistemins ir platins visomis įmanomomis priemonėmis

Romandas ŽIUBRYS, VšĮ "Klaipėdos publika" vadovas

Mes siūlėme rugpjūčio mėnesį surengti tris šventes senamiestyje, kurios sukurtų palankią terpę komunikuoti tarpusavyje patiems verslininkams. Vienas iš pasiūlymų - sugrąžinti žmones į senamiestį viešinant informaciją apie tai, kas čia vyksta. Kilo idėja gatvėje "apgyvendinti" 19 ir 21 amžių klaipėdiečius. Tai būtų didžiuliai žmogaus atvaizdai - stendai. Jų kišenėse praeiviai rastų lankstinukus su informacija apie šventes ir jų programas. Neatsisakome ir lojalumo idėjos, kuri buvo panaudota per laivų paradą. Pavyzdžiui, senjorams ir jaunimui, turintiems skirtingų spalvų lojalumo apyrankes, senamiesčio verslininkai galėtų taikyti nuolaidas. Biudžetas renginių koordinavimui ir viešinimui yra nedidelis, todėl apie reklamas televizijoje neverta net kalbėti. Stengsimės visus renginius susisteminti ir informaciją platinti kur tik įmanoma - tiek spaudoje, tiek internete arba miesto erdvėse.