Klaipėda raginama būti draugiška kinui

Kino specialistai teigia, jog tai tik pirmas žingsnis, ir ragina šalies miestus nesnausti ir taip pat prisidėti prie kino politikos puoselėjimo. Teigiama, jog Klaipėdoje ryžtingu posūkiu taptų Kino biuras, į pajūrį galintis privilioti kino kūrėjų.

Daugiau rankų

Kino centras jau užregistruotas juridinių asmenų registre, suderinta visa struktūra. Įstaiga lyg ir įsteigta, bet dar neturi vadovo, kuris konkurso būdu turėtų paaiškėti jau kitos savaitės pabaigoje. Vyriausybės nutarimu kino centrui yra paskirtos patalpos. Vadovas rinks personalą, tvarkys visus buitinius dalykus, nes patalpos yra tuščios, reikia jas įsirengti, sukurti darbo vietas.

"Manau, kad įsisiūbavimas į darbus truks bent jau pusmetį. Yra labai daug buitinių darbų, kuriuos būtina atlikti", - pasakojo Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vyriausioji specialistė Irma Pužauskaitė.

Šiais metais Kino centrui skirta pusė milijono litų. Jie bus panaudoti darbo vietoms įkurti bei pirmiesiems reikalingiems darbams. Kiek lėšų centrui bus skiriama vėliau - neaišku, ministerijoje dar tik ruošiami planai.

Kino centrui perduodama kino politikos įgyvendinimo funkcija. Kultūros ministerijos žinioje lieka tik kino politikos formavimas. Centras turės vykdyti finansavimo konkursus, pritraukti investicijas ir kt.

I. Pužauskaitė džiaugėsi, jog atsiras daugiau rankų, kurios galės dirbti su kino politika. Iki šiol Kultūros ministerijoje toje srityje buvo vos pusantro žmogaus.

"Gerieji biurokratai"

Nepriklausomų prodiuserių asociacijos prezidentė Rasa Miškinytė tikino, jog Lietuvos kino centro kūrimas - tik pirmasis žingsnis ilgame ir sudėtingame kelyje.

"Kino centras buvo labai reikalingas. Kai yra grupelė žmonių, dirbančių tą patį darbą, tačiau į įvairias institucijas besikreipiančių atskirai, atsiranda įvairių konfliktų, neišmanymo, antklodės tampymo arčiau savęs ir plėšimo nuo kito. Kino centras taps bendrų taisyklių visuma. Iki šiol nebuvo ir bendros kino strategijos - niekas negalvojo ne tik kas bus rytoj, bet ir po metų, penkerių ar dešimties. Tikimės, kad naujoji institucija šiuos klausimus išspręs.

Tikiuosi, kad ten sėdės biurokratai gerąja prasme, išmanantys kino pasaulio subtilybes. Nes iki šiol mes - kūrėjai, prodiuseriai, kino pardavėjai - turėjome nudirbti visus darbus. Ne tik kreiptis į įvairias institucijas, rinkti dokumentus, bet net ir ruošti įstatymų projektus. Tikimės, kad nuo šiol visa tai vyks Kino centre. O mes ruošiamės patarti, pakonsultuoti ir kitaip pagelbėti", - teigė R. Miškinytė.

Nors, anot Nacionalinės prodiuserių asociacijos prezidentės, Kino centro įkūrimas nereiškia, jog lėšų, skiriamų Lietuvos kinui, iš karto padaugės, tačiau centras, kaip institucija, turės didesnes galias statistiškai įrodyti, jog kinas neša didžiulę naudą šaliai, o nėra išmaldos prašytojas, kaip galėjo atrodyti iki šiol.

Jau yra paruoštas ir mokestinių paskatų įstatymas, kuriame apibrėžiamos vadinamosios lengvatos kino kūrėjams tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos. Iki šiol šių mokestinių paskatų nebuvo galima įgyvendinti, nes nebuvo jas koordinuoti galėsiančios institucijos. Dėl šios priežasties Lietuva prarasdavo galimybę konkuruoti su lengvatas turinčiomis šalimis.

Prodiuserė Lineta Mišeikytė mano, jog Kino centro įkūrimas yra didžiulis žingsnis ir didelis pasiekimas. Esą visas kitas šalis tarptautiniuose renginiuose atstovaudavo kino centrai ar institutai, o iš Lietuvos važiuodavo pavieniai asmenys - Kultūros ministerijos atstovai, kino kūrėjai, prodiuseriai ir pan.

"Viską vienijančios institucijos labai reikia, ypač pristatant įvairius planus. Kai eina pavieniai atstovai, niekas jų nepažįsta, nepasitiki, nenori prasidėti. Dabar kino pasaulis galės savo lūkesčius išsakyti Kino centrui ir jau šis atstovaus jiems kaip institucija. Esu įsitikinusi, kad pasisakymų svoris bus kitoks", - sakė prodiuserė.

Pajūris - ideali vieta kinui

Jos manymu, dabar turi stengtis ir pavieniai miestai. Vilnius ir Kaunas jau yra įkūrę savo kino biurus. L. Mišeikytė stebėjosi, kodėl Klaipėda iki šiol tokios įstaigos neturi.

Neseniai pajūryje vyko vokiečių kino grupės filmavimai. Kurtas filmas apie vokiečių mokslininką ir keliautoją Štelerį, kuris atrado, kad tarp Kamčiatkos ir Aliaskos yra vanduo, o ne žemė. Buvo filmuojama sostinėje, tačiau kūrėjams Vilniaus apylinkėse niekaip nepavyko surasti Uralo stepių ir Baikalo ežero atitikmenų. L. Mišeikytė pasiūlė važiuoti į vieną vietą netoli Kintų. Filmo režisierė pamatė, kaip atrodo mūsų Kuršių marios iš Kintų pusės ir susižavėjo. Filmavimai persikėlė į pajūrį - kelias dienas vyko Kintuose ir dar vieną dieną pačioje Klaipėdoje - laive "Meridianas".

Dar vienas projektas buvo filmuotas Nidoje, taip pat istoriniame laive kurėnas. Neverta pamiršti ir prieš keletą metų Giruliuose filmuoto filmo "Surviving D-Day".

"Man niekada nebuvo taip smagu ir taip lengva filmuoti, kaip pajūryje. Nustebino ne tik vietinių žmonių geranoriškumas, bet ir valdžios institucijų noras padėti. Mes įdarbinome ir pajūrio žmones - nuo viešbučių, maitinimo paslaugų teikėjų iki apsaugos darbuotojų. Filmavime dalyvavo ir pajūrio raiteliai su žirgais bei vežimais. Jeigu net kažkas staigiai pasikeisdavo, pavyzdžiui, dėl lietaus, viskas vyko kuo sklandžiausiai. Kartais didžiuosiuose miestuose sudėtingiau gauti leidimus, kyla įvairių biurokratinių kliūčių, o čia buvo toks geranoriškumas, kad sunku patikėti. Žinoma, stebuklingai suveikė ir gamtovaizdis bei gražios vietovės", - pasakojo L. Mišeikytė.

Klaipėdai reikia kino biuro

"Vilniuje įkūrus Kino biurą tikrai sulaukiame pagalbos gaunant leidimus, "parkuojant" automobilius, prižiūrint viešąją tvarką ir panašiai. Labai sparčiai ta linkme dirba ir Kaunas. Jis taip pat nori tapti kino miestu ir įkūrė tokį pat Kino biurą. Norėčiau, kad ir Klaipėda turėtų pajūrio krašto kino biurą. Kitą kartą, kai filmuosiu pajūryje, Klaipėdos valdžiai būtinai pasiūlysiu įkurti tokią instituciją. Uostamiestis tikrai turi ką pasiūlyti, be to, taptų trečiuoju miestu, turinčiu šį biurą. Taip būtų apjuosta visa šalis", - sakė L. Mišeikytė.

Anot kino specialistės, kino biurui įkurti reikia vieno žmogaus, kuris būtų kontaktinis asmuo savivaldybėje. Tada reikėtų užsiregistruoti Europos ir Tarptautinėje kino biurų asociacijose. Narystės mokesčiai asociacijose, pasak L. Mišeikytės, yra tikrai nedideli - nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų per metus. Biuras veikia kaip agentas. Minėtas žmogus nebūtinai turi būti naujas darbuotojas. Tuo gali užsiimti ir jau savivaldybėje dirbantis specialistas, todėl kaštai minimalūs, tačiau gaunama grąža esą yra didelė. Su asociacijų pagalba užsienio kino kūrėjai sužino apie konkrečiose šalyse esančius kino biurus, kreipiasi į juos ir gauna visą reikiamą informaciją.

"Tai iš esmės yra tik tinklalapio sukūrimas, kuriame pateikiama informacija - kur galima kreiptis, jei norima filmuoti pajūryje, nuotraukos, renginių kalendorius, orų prognozė, leidimų formos ir panašiai. Tai nauda ne tik kino bendruomenei, bet ir miesto turizmui. Taip pat tame pačiame tinklalapyje puikiai gali reklamuotis visi vietiniai su kino industrija ir nebūtinai tik su ja susiję specialistai - kostiumų dailininkai, operatoriai, maitinimo įstaigos ir panašiai. Klaipėdoje yra taip gera ir lengva filmuoti, kad biuras jau veikia, jam trūksta tik oficialaus pavadinimo, jog apie nuostabų mūsų pajūrį sužinotų kuo daugiau užsienio kino kūrėjų", - teigė prodiuserė.

"Idėją palaikau, bet reikia konkretizuoti"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos miesto meras
Pačiai idėjai, kad Klaipėdoje būtų kuo platesnė ir įvairesnė kultūrinė ir menų raiška, aš pritariu. Nereikia žiūrėti į kultūrą kaip į išlaikytinę, kuri tik prašo lėšų pragyventi. Priešingai. Į Klaipėdą ateidami menai, ypač tie, kurie sukuria pridėtinę vertę, yra sveikintini. Aš viskam pritariu, tačiau visi dažnai akcentuoja tik gražiąją pusę. Reikia konkretizuoti, ko reikės iš miesto. Aš negirdėjau oficialaus siūlymo. Visom keturiom būčiau už, jei viską žinočiau tiksliai. Jei iš miesto reikia tik koordinacinių, populiarinimo ir reklamavimo dalykų, tai tuoj pat laukiu pasiūlymo savo kabinete, galėčiau iš pradžių net pats pabūti tuo kontaktiniu asmeniu. Kino pramonė yra svarbi kiekvieno miesto ir regiono gyvavime. Vien mūsų vietų parodymas užsienio filmuose yra nauda, jau nekalbant apie viešbučius ir kitą infrastruktūrą. Idėją priimčiau labai džiugiai, bet reikia labai atsakingai pažiūrėti į kiekvieną darbą.