Klaipėda pramiegojo galimybę gauti kurortinių teritorijų statusą

Nors dar praėjusią žiemą uostamiesčio verslininkai bandė priminti valdžiai būdą, kaip Klaipėdos turizmo plėtrai būtų galima gauti pinigų, niekas iš savivaldybės atstovų ar politikų nesiėmė iniciatyvos, kad Smiltynė, Giruliai ir II Melnragė taptų kurortinėmis teritorijomis ir jų priežiūrai iš valstybės biudžeto kasmet atitekėtų nemenkos sumos.

Šių metų pradžioje Klaipėdos apskrities darbdavių asociacija išreiškė apmaudą, jog uostamiesčio valdžia jau kelerius metus nieko nedaro, kad gautų šį statusą, ir prarandami milijonai litų, kuriuos būtų galima investuoti į paplūdimių tvarkymą, infrastruktūrą, turizmo skatinimą. Papildomos finansinės injekcijos esą leistų sukurti daugiau darbo vietų, spręsti sezoniškumo problemą.

Labiausiai dėl tokio aplaidumo apmaudu teisininkei Aldonai Staponkienei, kuri būdama Seimo nare prieš keletą metų inicijavo sąvokos "kurortinė teritorija" atsiradimą.

"Kaimai sugebėjo kurortinių teritorijų statusą įsiteisinti, o Klaipėda pramiegojo. Dabar jau šaukštai po pietų - galime toliau miegoti ir stebėti, kaip kiti Lietuvos kampeliai gražiai tvarkosi iš valstybės ir Europos Sąjungos lėšų", - apgailestavo A. Staponkienė.

Jai liūdna dėl to, kad daugelis valdžios atstovų labai paviršutiniškai pažvelgė į šią galimybę ir nuolat akcentavo, jog Klaipėda yra uostas, todėl apie jokius kurortus negalima nė kalbėti.

"Net teko girdėti tokių pasisakymų, kad Klaipėdoje ramunėlių neauginsime. Tačiau juk niekas nekalbėjo apie tai, kad visas miestas turi tapti kurortu. Turėjome galimybę tokį statusą suteikti kai kuriems paplūdimiams", - priminė A. Staponkienė.

Išsidalijo kiti

Iki 2008-ųjų valstybė lėšų skirdavo tik kurortams, t. y. Palangai, Neringai, Druskininkams ir Birštonui. Atsiradus kurortinės teritorijos sąvokai, atsivėrė galimybės gauti lėšų ir ne kurortams.

Pirmoji tokia proga pasinaudojo Ignalina - dar 2007-aisiais Vyriausybės nutarimu minėtas statusas suteiktas Ignalinos miestui, Palūšės ir Strigailiškio kaimų dalims.

Kurortinės teritorijos statusą įsiteisino ir Anykščiai, Zarasai, Trakai.

"2011 metų valstybės biudžete kurortinėms teritorijoms skirta 2,6 milijono litų: Ignalinai - 506, Anykščiams - 684, Trakams - 688, Zarasams - net 763 tūkstančiai litų. Ir tai - deficitinis, krizinis biudžetas. Anksčiau sumos būdavo dar didesnės", - sakė A. Staponkienė.

Pagal reikalavimus kurortinė teritorija privalo turėti tam tikrą infrastruktūrą, joje negali būti Laimo ligos ir erkinio encefalito židinių, taršių įmonių ir pan. A. Staponkienės nuomone, Smiltynė, Giruliai bei II Melnragė reikalavimus galėjo atitikti.

"Žinoma, būtų prireikę šiokių tokių investicijų įgyvendinti keliamus reikalavimus. Tačiau investicijos galbūt būtų kainavusios tik keliasdešimt tūkstančių, o per tuos ketverius metus Klaipėdą jau būtų pasiekęs ne vienas milijonas litų", - įsitikinusi teisininkė.

Kurortinės teritorijos statusas suteikiamas Vyriausybės nutarimu gavus savivaldybės tarybos prašymą.

Buvo ir neliko

Savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vedėja Dalia Pleskovienė sakė girdėjusi, kad prieš keletą metų, kai dar nebuvo įteisinta savoka "kurortinė teritorija", buvo iniciatyvų gauti atskiroms miesto vietoms tokį statusą, tačiau to neleido įstatymai.

"Tačiau po to, kai sąvoka buvo įteisinta, iniciatyvų nebeliko. Manau, kad čia miesto politikai turėtų pirmieji inicijuoti tokius dalykus. Jei jie nuspręstų, kad Klaipėdos paplūdimiams reikia tokio statuso - nagrinėtume teisės aktus ir ieškotume galimybių tai įgyvendinti", - svarstė D. Pleskovienė.

Tačiau ji pati sakė linkusi abejoti apčiuopiama tokio statuso nauda.

"Reikia kalbėti ne apie statusą, o apie paplūdimių kokybę. Kada tai bus pasiekta, tada bus galima galvoti apie kurortinės teritorijos statusą, kad būtų galima tą kokybę išlaikyti", - sakė ji.

Kiti rankų nenuleidžia

Šią vasarą Vyriausybė sugriežtino reikalavimus kurortinėms teritorijoms - dabar, be kita ko, reikalaujama, kad teritorijoje būtų ir viešbučiai, ir sanatorijos, taigi Klaipėdos paplūdimiams įgyvendinti tokius reikalavimus praktiškai nebeįmanoma.

Nepaisant griežtesnių reikalavimų, kitų Lietuvos rajonų valdžia nesnaudžia. Lazdijų rajono savivaldybės kanceliarijos skyriaus vedėja Danguolė Barauskienė pasakojo, kad šiemet kurortinės teritorijos statusą norėjo įsiteisinti ir 2 tūkst. gyventojų turintis miestelis Veisiejai.

"Deja, pirmojo etapo nepraėjome, nes Veisiejuose nėra savarankiško turizmo ir informacijos centro. Tačiau rankų nenuleidžiame ir dirbame toliau, kad įveiktume tuos biurokratinius reikalavimus, nes toks statusas padėtų pritraukti turistų ir leistų išgyventi vietos verslininkams", - svarstė D. Barauskienė.

Zarasų miestas kurortinės teritorijos statusą įsiteisino 2008 metais. Pasak Zarasų rajono Turizmo informacijos centro direktorės Gražinos Ragauskaitės, lengva nebuvo, tačiau tokį statusą pavyko gauti.

"Galima sakyti, kad buvo atstatytas istorinis teisingumas, nes Zarasai dar 1932 metais turėjo kurorto statusą. Žinoma, mes esame Dievo apdovanoti gamtiniais ištekliais, tačiau reikėjo investuoti ir į infrastruktūrą. O dabar gaunamos lėšos padeda miestui vystytis", - pasakojo pokalbininkė.

Pernai uostamiesčio valdžia finansavimą paplūdimiams valyti mažino, taip pat biudžete nerado 35 tūkst. litų, reikalingų dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje.

"Klaipėdiečiai nusipelnė kokybiško poilsio"

Aras MILEŠKA, Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vadovas
Aš nebūčiau linkęs nuleisti rankų ir sakyti, kad Klaipėdos paplūdimiai jau nebeturi galimybės gauti kurortinės teritorijos statuso. Nieko nėra neįmanomo, tiesiog dabar reikėtų įdėti daugiau pastangų. Nenorėčiau kaltinti vien valdžios dėl aplaidumo, dažnai ir patys žmonės tyli bei tenkinasi tuo, ką turi. Gyvenime reikia daugiau iššūkių, reikia judėti į priekį.

Mes turime tokį nuostabų gamtos kampelį - Smiltynę, net Palanga galėtų mums jo pavydėti, jei jį atitinkamai sutvarkytume. Lygiai taip pat puikiai galima sutvarkyti ir Girulių bei Melnragės paplūdimius. Be jokios abejonės, tuomet pritrauktume daugiau turistų. Juk ir patys klaipėdiečiai yra nusipelnę turėti švarius ir sutvarkytus paplūdimius. Krizė parodė, kad mes vis daugiau laiko praleidžiame savo paplūdimiuose. Iš tiesų, kam važiuoti kitur ir ten leisti pinigus, jei galime tą puikiai padaryti ir pačioje Klaipėdoje.