Kiek sumoka lengvabūdžiai žvejai? Nė cento

Kiek sumoka lengvabūdžiai žvejai? Nė cento

Pasieniečiai šiemet ant Kuršių marių gelbėjo jau 16 bėdon patekusių poledinės žūklės mėgėjų. Vieną tokį neatsakingą žveją išgelbėti valstybei kainuoja apie 3000 litų, tai yra šiemet mums tai kainavo beveik 50 tūkstančių litų. Nors Aplinkos ministerija dar praėjusiais metais žadėjo, jog toks išgelbėtasis pats susimokės valstybei, iki šiol į biudžetą neįplaukė nė vienas pinigėlis.

Prašo pagalbos

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais 57 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 7 skenduolius bei išgelbėjo 1 gyventoją. Praėjusią savaitę pakrančių apsaugos pasieniečių laivo ant oro pagalvės „Christina“ įgula išgelbėjo šešis žvejus, kurie Kuršių mariose atsidūrė ant atskilusios ledo lyties.

Pasieniečių duomenimis, šiuo metu Kuršių marių ledas yra sulaužytas ir deformuotas. Ties Nida ledas susisluoksniavęs, vietomis yra ledo grūsčių ir ledo properšų. Ties Vente irgi atsivėrė ledo properšos, yra ledų sangrūdų. Tačiau poledinės žūklės mėgėjai nepaiso pavojingos situacijos ir toliau lipa ant netvirto marių ledo.

Pasieniečiai kreipėsi į Pamario krašto savivaldybes prašydami visomis įmanomomis priemonėmis informuoti gyventojus apie pavojų lipant ant Kuršių marių ledo. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinė kreipėsi į Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos ir Šilutės rajono savivaldybes.

Neleido įstatymas

Dar praėjusiais metais Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis žadėjo, jog įlūžusius žvejus privers pačius susimokėti už jų gelbėjimo operacijas. Deja, kiek žvejai jau sumokėjo į valstybės biudžetą, V.Mazuroniui atsakant teko prisipažinti neįvykdytais pažadais.

Jo teigimu, esą oficialiai taip apmokestinti žvejų neleidžia teisininkai.

„Mes bandėme aiškintis teisiškai galimybę apmokestinti tuos, kuriuos išgelbėjame, bet mums teisininkai išaiškino, jog už išgelbėjimo operaciją negalime įstatymiškai reikalauti susimokėti. Mat valstybė privalo gelbėti žmones“, - aiškino ministras. Anot V. Mazuronio, dabar rengiami teisės aktai, nors jie taip pat turi keletą niuansų, kuriais bus reglamentuota, nuo kada yra draudžiama lipti ant ledo.

„Būtų konsultuojamasi su Hidrometeorologijos centru, priklausomai nuo oro temperatūros kaitos. Padarysime tokius skelbimus, kurie praneš, kada draudžiama lipti ant ledo“, - ateities planus atskleidė ministras. Tada žmogų bus galima bausti ne už tai, kad jis išgelbėtas, o už tai, kad draudžiamu laikotarpiu lipo ant ledo.

„Tačiau čia yra ir techninių detalių, nes tas žvejys, užlipęs ant ledo, galės teigti, jog nematė ir negirdėjo jokio pranešimo. Įstatymu negali numatyti konkrečios dienos, mat žvejyboje viskas priklauso nuo oro“, - aiškino V.Mazuronis

Pasak ministro, šiuo metu kaip tik ieškoma įteisinti šį įstatymą be numatytų spragų. Jis taip pat patikino, jog baudos būtų artimos dabartiniams išgelbėjimo kaštams. Tai yra apie 3000 litų.

Kada bus teiktos svarstyti pataisos, V.Mazuronis negalėjo atsakyti, tačiau vylėsi, jog kitą žiemą tai jau bus įteisinta.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder