Keliai į uostą - ypatingos svarbos

Teigiama, kad tai leis greičiau vykdyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras bei suteiks prioritetą planuojant valstybės investicijas.

Anot susisiekimo ministro Elgijaus Masiulio, sprendimas apima ir uostamiesčio Baltijos prospektą, galintį "pasigirti" problemiškomis sankryžomis, ir teismuose strigusį pietinio išvažiavimo iš uosto projektą, ir būsimąjį viešąjį logistikos centrą, ir visus su uostu susijusius geležinkelių plėtros planus.

"Po šio Vyriausybės sprendimo reikia tik Seimo nutarimo. Kai jis bus priimtas, pirmiausia supaprastės itin problematiškos žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros. Dabar itin dažnai projektai stringa dėl to, kad atlyginimo už paimamą žemę klausimas metų metus ginčijamas teismuose. O kol bylos nagrinėjamos, tol darbai stovi vietoje. Ypatingos valstybinės reikšmės projekto atveju už paimamą žemę jos savininkui atlyginama rinkos kaina. Jei ji savininko netenkina, jis gali bylinėtis teismuose, tačiau šis procesas jau nestabdo darbų", - aiškino E. Masiulis.

Žinia, teismuose būtent dėl žemės reikalų buvo įstrigęs jau trejus metus planuojamas pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos projektas. Projektas teisme atsidūrė asmenų, per kurių sklypus planuojama tiesti kelią, iniciatyva. Žmonės nepatenkinti, kad nutiesus pagrindinį kelią iš jo nebus padarytos nuovažos į jų sklypus. Birželio pabaigoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino šio objekto detaliuosius sprendinius.

Skaičiuota, kad iš naujo pradėtos vykdyti detaliojo plano procedūras gali užtrukti 8 mėnesius ir pareikalauti 200 tūkst. litų.

"Situacija yra tokia, kaip rašytojo Teodoro Dreizerio romanuose, kur aprašoma kaip kūrėsi Amerika - gudresnieji iš anksto susipirkto žemes, kad vėliau jas galėtų brangiau parduoti. Su Klaipėdos aplinkkeliu panaši situacija", - liepą buvo sakiusi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Anot savivaldybės atstovų, teismo proceso metu iš pareiškėjų jautėsi noras priversti paimti visuomenės poreikiams visas jiems priklausančias žemes, o ne tik tą dalį, kuri bus reikalinga keliui tiesti.

E. Masiulio teigimu, vakarykštis Vyriausybės sprendimas suteikia ir prioritetų sprendžiant klausimus dėl projektų finansavimo.

"Planuojant valstybės investicijas, skirstant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą visada atsižvelgiama į prioritetus. O ypatingos valstybinės svarbos projektas automatiškai garantuoja aukščiausią prioritetą", - teigė ministras.

Premjeras Andrius Kubilius neseniai žadėjo, kad problematiškųjų Baltijos prospektų rekonstrukcijos projektai finansavimo gali sulaukti jei ne šioje Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinėje perspektyvoje, tai tikrai 2014-2020 m.

Klaipėdoje numatomas ir dar vienas stambus su uostu susijęs projektas - šalia pietinės jo dalies viešąjį logistikos centrą ketina steigti "Lietuvos geležinkeliai".