Kas Klaipėdoje kursto tautinę nesantaiką?

Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos miesto Aleksandras Michailovas, Rusų aljanso frakcijos Savivaldybės Taryboje pirmininkas, perskaitė frakcijos pareiškimą, pasmerkiantį praėjusį savaitgalį Atgimimo aikštėje surengtą mitingą, skirtą protestui dėl planuojamo Andrejaus Rubliovo pagrindinės mokyklos panaikinimo.

"A. Rubliovo mokyklos problemos yra ne politinės, o ekonominės. Rusų aljanso frakcija visą mėnesį vedė pokalbius ir diskusijas su Švietimo skyriumi, koalicijos nariais, konsultavo A. Rubliovo mokyklą ir padėjo jai parengti taupymo planą. O V. Titovas mitingą, kurio tikslas apsaugoti rusakalbių mokyklas, organizavo jau po to, kai buvo paskelbtas sprendimas išsaugoti mokyklą", - iš tribūnos piktinosi A. Michailovas.

NORAI . “Juk gyvenant Sovietų sąjungoje užteko rusų kalbos. Lietuviškai tuomet nereikėjo mokėti ir Klaipėdoje, kurioje pusę gyventojų sudarė rusakalbiai. Ir nieko, puikiai visi sutardavome. Kodėl negalėtume vėl grąžinti į viešąjį sektorių rusų kalbos?” - sako Viačeslavas Titovas (dešinėje).

Jo teigimu, jei V. Titovui iš tiesų rūpėtų rusakalbių mokyklų reikalai, jis domėtųsi jais savivaldybėje. "O dabar jis neparodė jokio realaus susidomėjimo rusų mokyklų padėtimi, nepateikė nė vienos užklausos nei Savivaldybės administracijai, nei jos Švietimo skyriui. Nors V. Titovas ir turi rinkėjų jam suteiktą pasitikėjimą, tačiau nemoka ar nenori juo naudotis. Todėl jo politinės akcijos turi provokacinį charakterį ir vertinamos kaip savireklama", - savo ir kolegų požiūrį dėstė A. Michailovas.

Mitingas - per armijos dieną

Lietuvos rusų sąjungai atstovaujantis V. Titovas kolegos priekaištus atmetė, esą jam nebūtina atskirai domėtis A. Rubliovo mokyklos problemomis: "Jos man gerai žinomos, nes aš dalyvauju Ugdymo ir jaunimo reikalų komiteto darbe. O A. Michailovo teiginiai, esą mitingas, kurį organizavome tėvų paprašyti, yra provokacija, yra neetiški".

Beje, V. Titovas mitingą surengė vasario 23-iąją. Tą dieną Sovietų sąjungoje savo švente laikė Tarybinė armija ir karinis jūrų laivynas, dabartinėje Rusijoje ji vadinama Tėvynės gynėjų diena.

V. Titovas po mitingo išplatino rezoliuciją, kuria reikalauja įteisinti rusų kalbą Klaipėdoje, kaip antrąją valstybinę kalbą, išsaugoti ir plėsti rusų infrastruktūrą Klaipėdoje ir "palikti ramybėje rusų mokyklas, tame tarpe ir A. Rubliovo mokyklą, nes tai nėra verslo sfera, o miesto švietimo infrastruktūros dalis".

Pažadėjo taupyti

Iš viso Klaipėdoje yra 36 bendrojo lavinimo mokyklos, septyniose jų mokosi tik rusakalbiai, o kelios yra mišrios.

Planai atidėti A. Rubliovo mokyklos reorganizaciją papiktino konservatorių Arūną Barbšį. "Mes problemos nesprendžiame, o tik ją atidedame. Niekas nesikėsina į rusų mokyklas, nes toks pat likimas laukia ir kelių lietuviškų mokyklų. Kalbame tik apie neefektyvų turto naudojimą", - kalbėjo A. Barbšys.

"Vakarų ekspresas" rašė, kad vykdant 2012-2015 metų miesto bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarką speciali darbo grupė tyrė iš viso 19 uostamiesčio mokyklų, kritiškai įvertintos keturios.

Pagal anksčiau specialios darbo grupės atliktą vertinimą A. Rubliovo mokykla, įsikūrusi Debreceno ir Naikupės gatvėse esančiuose pastatuose, priskirta prie kritinių įstaigų. Todėl buvo siūlyta ją prijungti prie "Santarvės" pagrindinės mokyklos kaip filialą. Tačiau mokykla pateikė taupymo planą ir pažadėjo atsisakyti patalpų Debreceno gatvėje, kurių plotas būtų 875 kvadratiniai metrai. Taip per metus būtų sutaupyti 36 tūkst. litų, kurie išleidžiami elektrai, šildymui, vandeniui. Taip pat būtų atsisakyta 1,5 valytojo etato, kuriam per metus skiriama apie 23,6 tūkst. litų.

Nesupranta rusiškai

Įteisinti rusų kalbą bei gatvių pavadinimus ir kitus užrašus skelbti dviem kalbom, lietuvių ir rusų, V. Titovas reikalauja ne pirmą kartą. Taip elgtis jį esą paskatino nelaimė, kai nesulaukusi medicininės pagalbos mirė mergaitė. "Rusakalbiai tėvai norėjo išsikviesti greitąją pagalbą ir paskambino telefonu 112. Tačiau ten atsiliepusi operatorė nemokėjo rusiškai, todėl nesuprato, ko iš jos norima. O skubios pagalbos nesulaukusi mergaitė mirė", - liūdną istoriją papasakojo V. Titovas.

Jis gynė savo idėją grąžinti rusų kalbai oficialų statusą. Mat senesnio amžiaus žmonėms sunku išmokti lietuviškai. "Mano tėvai nemoka lietuviškai. O tokių žmonių yra dar labai daug. Juk gyvenant Sovietų sąjungoje užteko rusų kalbos. Lietuviškai tuomet nereikėjo mokėti ir Klaipėdoje, kurioje pusę gyventojų sudarė rusakalbiai. Ir nieko, puikiai visi sutardavome. Kodėl negalėtume vėl grąžinti į viešąjį sektorių rusų kalbos?" - svarstė V. Titovas.

Jis taip pat siūlė į Klaipėdos miesto strateginį planą įtraukti punktą, kad visa turistams skirta informacija būtų skelbiama lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis.

Prieš kelerius metus V. Titovas išgarsėjo pasiūlęs gegužės 9-ąją Klaipėdos gatvėmis surengti vadinamąjį Pergalės maršą, kuriame būtų nešamos ir Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių valstybių - JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos Federacijos - vėliavos. Šį jo pasiūlymą sukritikavo net Antihitlerinės koalicijos Antrojo pasaulinio karo veteranų organizacijos Klaipėdos skyrius, kurio nariams esą užtenka kuklaus minėjimo Skulptūrų parke.