Kas grybauja Kuršių nerijos rezervatuose?

Rezervatuose grybaujantys neringiškiai privalo su savimi turėti asmens dokumentą, tačiau nė viename jų nėra nurodyta gyvenamoji vieta. [CITATA]

"Mums to ir nereikia, nes mes vienas kitą ir taip pažįstame", - teisinosi Aušra Feser, Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos vadovė.

Ji prisipažino dažnai važinėjanti keliu Smiltynė-Nida ir ties rezervatu pastebėjusi automobilį būtinai sustojanti ir patikrinanti, kas juo atvažiavo.

"Neseniai sustojau, palaukiau, kol asmuo sugrįš prie automobilio. Pamačiusi jį tik pasisveikinau ir palinkėjau geros dienos. Asmens dokumento nereikalavau, mat tikrai žinau, kad jis gyvena Neringoje", - prisiminė A. Feser.

Neringoje gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims teisę nuo rugsėjo iki lapkričio grybauti bei uogauti KNNP gamtiniuose rezervatuose, išskyrus juose esančio Didžiojo kopagūbrio mišku neapaugusias teritorijas (pilkąsias ir baltąsias kopas), Vyriausybė suteikė dar 2009-aisiais. Iki šiol į šias teritorijas kelti koją būdavo draudžiama ištisus metus ir visiems be išimties Lietuvos gyventojams.

Pažeidusiesiems šią tvarką reikia skirti baudas, kurios siekia nuo 50 iki 100 litų. O kaip įsitikinti, kad tas asmuo negyvena Kuršių nerijos gyvenvietėse? Kontroliuoti, kaip laikomasi šio teisės akto, gali ir patys parko direkcijos darbuotojai, ir miškininkai, ir gyvosios gamtos inspektoriai. Tačiau šioms institucijoms nesuteikta teisė tvarkyti asmens duomenis.

PRIVILEGIJA. Teisė grybauti Kuršių nerijos rezervatuose suteikta tik neringiškiams, visi kiti į grybus tose saugomose teritorijose gali tik iš tolo paspoksoti. Tomo GUKAUSKO nuotr.

Neringa yra viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kurioje gyventojų kasmet daugėja, todėl net ir KNNP darbuotojai, patys gyvenantys Neringoje, negali būti tikri, kad sulaikytasis asmuo nėra jų kaimynas.

Šių metų rugpjūčio pradžios duomenimis, deklaravusiųjų gyvenamąją vietą Neringoje buvo 4 450. Mėnesiu anksčiau - 11 mažiau. Tačiau realiai Kuršių nerijos gyvenvietėse gyvena kiek daugiau nei 2 000 žmonių. Visi kiti yra nekilnojamojo turto savininkai, gyvenamąją vietą Neringoje deklaravę tik dėl galimybės nemokamai keltis keltais per Kuršių marias.

Šios kategorijos gyventojų, kurie į Neringą atvyksta vos kelis kartus per metus, tikrai nepažįsta nei KNNP darbuotojai, nei pats meras. Tad bet koks prašalaitis, sučiuptas slampinėjantis po rezervatą, gali prisistatyti grybus renkančiu neringiškiu.

A. Feser juokiasi, kad šiais laikais baudos vietoje niekas neskiria. Esą tereikia užsirašyti asmens vardą ir pavardę. Grįžus į kabinetą nustatyti asmens gyvenamąją vietą būtų nesudėtinga.

"Tačiau mes neturime tikslo sugauti kuo daugiau pažeidėjų. Jei rezervate sutinkame pašalinį asmenį, mes jį pirmą kartą geranoriškai įspėjame. Antrą kartą jis ten nekelia kojos. Tačiau tokių į Kuršių neriją atvyksta mažai. Mat klaipėdiečiai apsiriboja šiaurine teritorija, kur nėra rezervatų. Pastarasis draudimas galioja tik Pervalkos apylinkėms, o čia klaipėdiečiai retokai atvyksta", - aiškino KNNP direkcijos vadovė.

Kuršių nerijoje yra du rezervatai - Grobšto rezervatas netoli Nidos ir Naglių rezervatas tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Nuolatiniai Neringos gyventojai tvirtina retai grybaujantys, o jei ir išsiruošia, jiems esą užtenka miškų aplink jų gyvenvietes, todėl kelti kojos į rezervatus nė nereikia.