Karalienės pėdsakai įkvepia tvarkyti parką

Mažojo Tauralaukio istorinio parko atkūrimo iniciatyvinė grupė - Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos valdybos narė ir vykdančioji direktorė Lina Blažytė, Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Rūta Žadeikienė bei leidėjas Kęstutis Demereckas, atstovaujantys gausiam būriui visuomeninių organizacijų bei pavienių asmenų, pirmadienį Klaipėdos savivaldybės administracijai pateikė siūlymą išnagrinėti istorinio parko gaivinimo galimybes.

Entuziastai siūlo surengti apskritojo stalo diskusiją, kurios metu galėtų pristatyti savo argumentus dėl parko atkūrimo bei jau subrandintas jo vizijas. "Svari sukaktis, susijusi su Prūsijos karaliaus Friedricho Vilhelmo III žmonos Luizės gyvenimu, tapo akstinu priminti apie nepelnytai užmirštą parką", - sakė L. Blažytė.

Turtinga istorija ir dabartis

Pokalbininkė priminė, kad ši vietovė gali didžiuotis įspūdinga istorija, kurioje telpa ir pagoniškų apeigų, ir populiariosios Memelio gyventojų laisvalaikio erdvės statusai.

Anot L. Blažytės, šis parkas - archeologinis, geografinis, rekreacinis bei botanikos paminklas. "Čia būtina atlikti archeologinius, dendrologinius ir kitokius tyrimus, po kurių būtų galima spręsti, kokios paskirties zonomis suskirstyti parką", - sakė pokalbininkė.

Su Tauralaukio parku susijęs ne vienas įdomus Klaipėdos istorijos faktas. XIX a. pradžioje į Memelį perkėlus Prūsijos karalių rezidenciją, parkas tapo mėgstama karalienės Luizės pasivaikščiojimų vieta.

Nepaisant to, kad Luizė Memelyje gyveno tik metus - nuo 1807-ųjų iki 1808-ųjų, atsidūrusi miestelėnų dėmesio centre ji netruko pelnyti gausias jų simpatijas. Luizė, vadinta širdžių karaliene, buvo labai populiari asmenybė, tad žinios apie jos pomėgius neišblėso ilgai ir beveik po šimtmečio, 1900-aisiais, parke buvo atidengtas jos atminimo akmuo.

Vakare, skirtame karalienei atminti, didelio susidomėjimo sulaukė jos portretai ir kiti paveikslai.

Šiuo paminklu pasirūpino bene pirmoji Lietuvoje turizmo skatinimo organizacija - Klaipėdos gražinimo ir svetimšalių pritraukimo sąjunga. Sovietmečiu parko populiarumą ir karališkuosius akcentus buvo siekiama ištrinti iš žmonių atminties, tad paminklinis akmuo buvo barbariškai pašalintas.

Šiuo metu buvusioje parko teritorijoje išsitenka ir gyvenamasis kvartalas, ir privačiai bendrovei priklausantis sklypas, ir universiteto žinioje esantis botanikos sodas. L. Blažytės nuomone, parko gaivinimas galėtų tapti puikiu viešojo bei privataus sektorių ir miesto bendruomenės bendradarbiavimo pavyzdžiu.

Karalienės muziejus

Pirmadienį Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vykusio literatūrinio vakaro, skirto karalienei atminti, metu didelio susidomėjimo sulaukė Rytų Prūsijos dailės mylėtojų klubo "Nidden" parengta ekspozicija - Luizės portretas bei graviūros iš privačios Aleksandro Popovo kolekcijos, vaizduojančios istorines scenas iš monarchės ir jos amžininkų gyvenimo - pavyzdžiui, Luizės susitikimą su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu.

Čia susidomėjusiesiems buvo pristatytas ir iniciatyvinės grupės sumanymas dėl Tauralaukio parko gaivinimo. "Po šio renginio telefonas netyla - sulaukiame daugybės skambučių iš žmonių, kuriems patiko mūsų sumanymai ir kurie nori prie jų prisidėti", - džiaugėsi L. Blažytė.

Entuziastų nuomone, karalienė Luizė yra nepelnytai užmiršta, pro pirštus praleidžiant reikšmingą miesto istorijos tarpsnį, kai Klaipėda buvo tapusi laikinąja Prūsijos sostine. Anot iniciatyvinės grupės narių, be reikšmingų politinės valios aktų - pavyzdžiui, baudžiavos panaikinimo, tuo metu buvo pakloti pagrindai miesto klestėjimui.

Klaipėdoje karališkoji šeima buvo įsikūrusi pirklio F. L. Konsencijaus name, kuris vėliau tapo miesto rotuše, o mums pažįstamas kaip šiandien jau formaliai nebeegzistuojančios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastatas. Šį mėnesį likvidavus apskritį, verda diskusijos, kokioms reikmėms būtų galima pritaikyti pastatą, planuojamą perduoti Klaipėdos savivaldybei.

Anot iniciatyvinės grupės narių, viena iš idėjų galėtų būti karalienės Luizės muziejaus įkūrimas šiuose rūmuose. Tiesa, manoma, kad autentiškų karališkojo laikotarpio eksponatų Klaipėdoje ir Lietuvoje neatsirastų daug, tad, L. Blažytės nuomone, svarstytinas variantas čia kurti modernų interaktyvių technologijų muziejų, kuris galėtų tapti ir turizmo traukos tašku.