Jurgis Aušra ištikimas Klaipėdai ir Mažajai Lietuvai

Būtent J. Aušros rūpesčiu šią vasarą su derama pagarba buvo perlaidoti 182 senųjų klaipėdiečių palaikai, net kelerius metus dūlėję kartoninėse dėžėse Klaipėdos universiteto sandėliuose. Už šį kilnų poelgį šio krašto gyventojas yra nominuotas "Vakarų ekspreso" rengiamuose Metų klaipėdiečio rinkimuose - Garbės klaipėdiečio kategorijoje.

J. Aušra gimė 1940-aisiais Šilutėje. Jis pats, jo tėvai ir net jo žmona yra senieji šio krašto gyventojai, nuo senų laikų likę ištikimi Mažajai Lietuvai ir lietuvybei.

"Esu nuoširdus šio krašto patriotas. Labai rūpinuosi ir puoselėju Klaipėdos ir jos krašto istoriją. Dirbdamas meru, o vėliau ir Klaipėdos apskrities valdytoju stengiausi, kad senesniesiems pastatams būtų grąžinta senoji jų paskirtis. Taip į Seimelio, buvusios magistratūros, pastatą įkėlėme apskrities viršininko administraciją. Dabar čia įsikūrusi merija. Dėjau daug pastangų, kad senosiose kareivinėse įsikurtų universitetas. Taip pat tikiuosi, kad pavyks atstatyti ir Šv. Jono bažnyčią", - pasakojo J. Aušra.

"Šią vasarą, ruošiantis miesto šventei, teko daug bendrauti su neabejingais miestiečiais ir mūsų svečiais, kurie išreiškė rūpestį dėl prieš penkerius metus iškastų ir iki šiol neperlaidotų palaikų. Todėl laikinai, kol nėra atstatytas Š. Jono bažnyčios bokštas, kurio rūsyje ketiname įrengti laidojimo kriptą, tuos palaikus perlaidojome miesto gynybiniame pylime esančioje patalpoje. Ją suremontavome, įstatėme tvirtas metaline duris, kaulus sudėjome į specialiai pagamintus karstus ir tyliai, be žiniasklaidos dėmesio, palaidojome", - prisiminė pokalbininkas.

Pasak jo, palaikai toje poternoje bus tol, kol bus atstatyta Šv. Jono bažnyčia.

"Tuo aš tikiu. Bažnyčia šioje vietoje labai reikalinga. Tiesa, pirmiausia atstatysime autentiško aukščio jos bokštą, kurio viršūnėje siūbavo laivelis, o pats bokštas buvo įtrauktas į visus jūrlapius kaip orientyras", - vylėsi J. Aušra.

Senasis lietuvininkas, nebijantis savęs pavadinti ir šišioniškiu, prisiminė, kad ilgus metus dirbo įvairiose Klaipėdos pramonės įmonėse, tačiau niekaip nestojo į komunistų partiją.

"Tuomet mane pasikvietė pirmasis Klaipėdos miesto partijos sekretorius Jonas Gureckas ir perspėjo, kad būdamas nepartiniu aukštesnių nei vyriausiojo inžinieriaus pareigų - dabar tai būtų gamybos direktorius - nesitikėčiau. Per kelias dienas buvo suorganizuotas mano priėmimas į partiją, tačiau prieš stojimą J. Gureckas mane perspėjo, kad egzaminuojamas nieko neatsakinėčiau. Mat jau tuomet mano prolietuviškos pažiūros buvo visiems gerai žinomos. Taip tapau partijos nariu. Tuomet buvau paskirtas gamybinio susivienijimo "Dangė" direktoriumi, o po kelerių metų - Klaipėdos baldų gamybos susivienijimo direktoriumi. Dar prieš Lietuvai paskelbiant nepriklausomybę iš partijos išstojau ir iki šiol nepriklausau jokiam politiniam judėjimui", - praeitį prisiminė J. Aušra.

Kitiems asmenims, taip pat nominuotiems šioje kategorijoje, J. Aušra linkėjo sėkmės.

"Juk mus visus vienija meilė Klaipėdai ir rūpestis savo miestu. Todėl ir garsiname jį įvairiose srityse. Kazimieras Budrys - sporte, Aidas Kaveckis ir Aloyzas Kuzmarskis - siekiu išsaugoti miesto simbolį "Meridianą". Nuoširdžiai juos sveikinu ir linkiu pergalės", - linkėjo J. Aušra.