Įvairiakalbė Palanga: kempinge 80 proc. užsieniečių

Rusakalbių mažėja

Palangiškiai vis dar mena nesenus laikus, kai kurortą vasarą užplūsdavo svečiai iš Rusijos. Po Krymo aneksijos ir Europos Sąjungos pradėtų taikyti sankcijų Rusijai, šios šalies piliečių gerokai sumažėjo, tačiau Palangos oro uoste vasaromis vis dar leidžiasi lėktuvai iš Maskvos ir Sankt Peterburgo.

Gatvėse pamatysi ir mašinų su Rusijos registracijos numeriais. Taip pat – su Baltarusijos. Praeitas savaitgalis baltarusiams buvo ilgasis, nes Baltarusija liepos 3 d. minėjo Nepriklausomybės dieną, švenčiamą nuo 1996 m., minint Raudonosios armijos Minsko išlaisvinimą 1944 m. Tad ir Palangoje kaimyninės šalies gyventojų netrūko

Kaip 15min sakė visuomeninės Palangos apgyvendinimo paslaugų teikėjų organizacijos „Svetingas šeimininkas“ vadovė Irena Švanienė, ji ir pati sulaukusi poilsiautojų iš Baltarusijos. „Bet visas tris dienas buvo nelabai koks oras, tai skundėsi jie, kad va atvažiavo, o saulės nėra. Bet taip jau būna su tais orais Lietuvoje“, – kalbėjo I.Švanienė.

O štai Palangoje sutikta Jelena vėsiu ir drėgnu oru tas kelias dienas, kai buvo Palangoje, skųstis nebuvo linkusi. Ji prie Baltijos jūros prabuvo keturias dienas, buvo vėsu, bet Minske tuo metu, kaip sakė moteris, ištisai pliaupė lietus, tad čia vis tiek geriau.

„18 metų atvažiuoju į Lietuvą atostogauti, tik pastaruosius kelerius nebuvau. Šiemet pirmas kartas, kai Lietuva turi eurą. Brangu viskas pas jus. Nežinau, ar čia todėl, kad kurortas, ar visur parduotuvėse tokios kainos, tačiau man atrodo, kad viskas dabar kainuoja eurais tiek, kiek anksčiau kainavo litais. Ar ir uždirbate kelis kartus daugiau?“ – šyptelėjo moteris, besiruošdama namo į Minską.

Plūsta suomiai

Vis dėlto rusakalbiai turistai nebėra dominuojantys Palangoje. Bent taip teigia miesto meras Šarūnas Vaitkus. Jo manymu, vis dažniau kurorte išgirsi kalbančius angliškai, šiemet daug atvykstančiųjų iš Suomijos, kas stebina. „Šių metų tendencija, ko nebuvau niekada matęs, yra labai daug automobilių su suomiškais numeriais, suomiais atranda mūsų kurortą. Šiais metais yra pirmas kartas, kai tokį dalyką pastebėjau, ypač pastarąją savaitę“, – tikino meras.

Palangą pamėgo ir nameliais ant ratų keliaujantys britai, lankosi estai. „Turizmo informacijos centre buvo padaryta apklausa, kas juos čia traukia, tai jie sako – infrastruktūra ir kainos. Pernu infrastruktūra dar nėra taip gerai išvystyta. Daug latvių, padaugėjo vokiečių, skandinavų – norvegų, švedų, danų, taip pat lenkų. Nemažai davė ir tai, kad oro uostas yra atgaivintas, nes seniau turėjome tris skrydžius, dabar – 12, skrendama į Londoną, Kopenhagą, Oslą, Rygą, Glazgas, Varšuvą, vasarą į Maskvą, Sankt Peterburgą, Minską. Dabar jau esame praktiškai sutarę, kad nuo kitų metų regionas turės dar vieną skrydį Vokietijos kryptimi – Dortmundas arba Hamburgas“, – vardijo Š.Vaitkus.

Jis pabrėžė, kad, tarkim, iš Minsko atskrenda pilni lėktuvai, gatvėse automobilių su Baltarusijos registracijos numeriais taip pat yra, tad spėjama, jog rusiškai kalbančiųjų daugiau yra būtent iš šios kaimyninės šalies.

Kempingas traukia užsieniečius

Viena iš vietų, kur galima sutikti itin daug užsieniečių, yra Palangos kempingas „Compensa“. Su nameliais ant ratų, palapine čia galima apsistoti jau kelerius metus, jau veikia ir viešbutis, nakvynę bent jau šiuo metu siūlantis už 40 eurų. Kaip sako 25 metams kempingą išsinuomojusios įmonės vienas iš savininkų ir projekto finansuotojas Audrius Skardžius, taip norima pritraukti poilsiautojų, pripratinti juos prie šitos vietos.

„Norime, kad žmonės pamatytų šitą vietą, žinotų, jog yra kitoks poilsis Palangoje, ramesnis, sužinotų, kad gali būti ne tik J.Basanavičiaus gatvėje visi, o ir čia atvažiuoti. Tai Palangos teritorija, jūra šalia, tyluma ramuma. 80 proc. atvažiuoja užsieniečių, daugiausia estai, latviai, suomiai, anglai atvažiuoja su šeimom, sakė jau trečius metus čia važiuoja. Lietuvių sezonas prasideda kiek vėliau, tik dabar, nes derinamasi prie vaikų mokslų, mokslo metai tik baigėsi“, – kalbėjo A.Skardžius.

Kol kas kempingo teritorijoje vyksta intensyvūs statybos darbai, statoma 14 namelių. Palangos savivaldybė išnuomodama kempingą numatė sąlygą, kad į šį darbų etapą nuomininkas turėtų investuoti 1,5 mln. eurų, o pasibaigus nuomos laikotarpiui visa tai liktų savivaldybei. Kiekviename iš šių namelių įrengiami du miegamieji – apačioje ir viršuje, maža virtuvėle su įranga, dušas ir tualetas. Lauke – nedidelė terasa. „Puiki vieta šeimai“, – įsitikinęs Š.Vaitkus.

Įsikurti šiuose nameliuose bus galima nuo rugpjūčio, paros kaina šiuo metu yra 60 eurų, tačiau ji dar gali keistis. Viskas pastatyta šį sezoną, iki šio pavasario ten, kur jau stovi nameliai, plytėjo pieva. Kai bus pabaigti nameliai, kartu su viešbučių ši vieta turės 150 nakvynė vietų be namelių ant ratų ir palapinių zonos bei ateityje planuojamo hostelio.

Palangos meras Š.Vaitkus turi ir daugiau svajonių. Tarkim, jeigu būtų pajūryje sniego, yra kur slidinėti. Be to, jo galvoje sukasi mintis apie geoterminio vandens baseiną kempingo teritorijoje. „Esame pasidarę galimybių studiją dėl geoterminio vandens panaudojimo, nes pajūris nuo Nemirsetos iki oro uosto turi visą tokią liniją geoterminio karšto vandens – kilometro gylyje yra apie 40 laipsnių temperatūros vanduo. „Atostogų parkas“ yra pasidaręs vieną tokį baseiną. Čia ploto irgi yra, galėtų būti geoterminiai uždari baseinai, kurie veikia ir žiemą“, – apie galimybes ateičiai kalbėjo meras.

Skaičiai nesutampa

Kiek tiksliai per sezoną Palangą aplanko turistų, apskaičiuoti nėra lengva. Anot mero, Statistikos departamentas skaičuoja labai formaliai: „Jie informaciją gauna iš viešbučių, poilsio namų, sanatorijų, o iš privataus apgyvendinimo sektoriaus nėra tokių duomenų, vadinasi, už metus jie pateikia tokią statistiką, kuri neatitinka jokios tikrovės, ypač pajūrio.

Turizmo įstatyme yra aiškiai pasakyta, kad vieną parą žmogus praleidęs su nakvyne jau yra turistas. Palangoje yra taip, kad 60 proc. apgyvendinimo sudaro privatus sektorius ir tik 40 proc. viešbučiai, poilsio namai ir kt. Tai mes turime tik 40 proc. tikslios informacijos, nes tik viešbučiai privalo siųsti informaciją, kiek ir iš kokių šalių žmonių gyveno, koks užimtumas ir t.t.“

Tad pateikti duomenys, kad 2017 metais Palangą aplankė apie 350 tūkst. žmonių, yra, Š.Vaitkaus manymu, netikslūs. „Mes šiemet kartu su kitais kurortais iškėlėme klausimą dėl netikslaus turistų skaičiavimo ir gavome iš Statistikos departamento raštą, kad jie tobulins skaičiavimus. Bet mes paprašėme duomenų iš Mokesčių inspekcijos, tie skaičiai mus nustebino. O klausėme paprasto dalyko – kiek yra išduota verslo liudijimų apgyvendinimui ir pusryčiams 2017 metais, jų buvo apie 1340, o jų metinė apyvarta siekė 13 mln. eurų. Ir tai už pernai metus, kai visi kalbėjome, kokia bloga vasara“, – sakė meras.

Ir tai dar ne visi duomenys, kadangi į šį skaičių nepateko atvejai, kai fiziniai asmenys išnuomoja turtą juridiniams asmenims, tokiu atveju nereikia verslo liudijimo, tik tenka mokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Dar, neatmeta meras, yra ir niekaip savo veiklos neįteisinusių palangiškių, kurie savo namuose irgi priima svečius.

„Padalijome tuos 13 mln. eurų iš apytikslės nakvynės kainos. Palangoje galima apsigyventi privačiame sektoriuje ir už 5, ir už 100 eurų nakčiai, tad ėmėme vidurkį – 40 eurų. Gavome apie 400 tūkst. poilsiautojų. Pridėjus Statistikos departamento nurodytus 350 tūkst. gyvenusių viešbučiuose, tai turime ir 750 tūkst.“, – skaičius minėjo Š.Vaitkus.

Pagalvės mokesčio 2017 metais Palanga surinko daugiau nei 600 tūkst. eurų, o šio nemoka vaikai iki 18 metų, medicininiais tikslais atvykstantys žmonės. Iš viso suskaičiuota 1,2 mln. nakvynių, tad pagalvės mokestį mokėjo pusė atvykusiųjų. Visa tai rodo, kad šių metų srautai bus kur kas didesni, nes aktyvus poilsio sezonas prasidėjo itin anksti – nuo gegužės pradžios, orai tiek gegužę, tiek birželį lepino. Prieš akis dar visa liepa, rugpjūtis, pastaraisiais metais ir rugsėjis neretai tiko poilsiui prie jūros.

O ir šaltuoju metų laiku Palanga sulaukia nemažai svečių – bent jau Š.Vaitkus tikina, kad didelio skirtumo tarp vasaros ir žiemos nebelikę. Ypač pastebima, kad kurorte atvykėliai iš kitų miestų įsigyja antrą būstą, manyta, kad jie čia lankysis tik vasarą, bet dažniausiai būna kitaip – jie čia atvažiuoja beveik kiekvieną savaitgalį, užpildo mieto kavines, lankosi renginiuose.