Įtartinus kvapus gaudys ne tik nosys

Tiesa, ir raukiant nosį pravers sveikas protas: sausio 1-ąją įsigaliojusi Lietuvos higienos norma "Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore" numato, kad skundai dėl kvapų, pasiekiančių iš už nevalyvo ar košės puodą ant viryklės pamiršusio kaimyno durų, nagrinėjami nebus.

Galima ištirti ir orą

Atkreipus dėmesį į trikdantį kvapą, teks atlikti šiokį tokį tiriamąjį darbą: išsiaiškinti, iš kur jis sklinda, skunde aprašyti kvapo pobūdį bei laiką, kada jis jaučiamas intensyviausiai ir kada siūloma atlikti kvapo kontrolę. Šios imsis komisija, sudaryta iš Visuomenės sveikatos centro, savivaldybės administracijos bei leidimą atitinkamai ūkinei komercinei veiklai išdavusios institucijos atstovų.

Nemaloniems kvapams skirta higienos norma - visiškai nauja, ir jos taikymo praktikos kol kas nėra. Tačiau, anot Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Astos Šlepetienės, jau dabar aišku, kad nustatyti kvapų skleidėjai bus baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Tiesa, A. Šlepetienė spėja, kad gana įpareigojanti skundo rengimo tvarka nuo kovos su nemaloniais kvapais gali atbaidyti ne vieną entuziastą.

"Tačiau kitokių galimybių nėra - tvarkos privalome paisyti. Anksčiau buvo gaila, kai niekuo negalėdavome padėti žmonėms, skambinusiems telefonu, mat tokių skundų nepriimdavome. Šiuo požiūriu konkreti skundų rengimo tvarka situaciją daro aiškesnę", - svarstė specialistė.

Orą veš į Latviją

Kaip įvertinti kvapą? Pasak A. Šlepetienės, pirmiausia bus tikrinami įmonėse vykstantys technologiniai procesai.

"Jeigu šie pasirodys esantys pažeisti, tuomet bus galima šalinti pažeidimus. Jeigu procesai įmonėje vyksta tvarkingai, tada reikės tirti orą, ieškant jame cheminių junginių", - sakė pokalbininkė.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Gražina Grikšienė sakė, kad šiuo atveju laboratorijos atstovai turėtų paimti oro mėginius. Pernai laboratorijos Cheminių tyrimų skyriuje Vilniuje įsteigtas Kvapų tyrimų poskyris. Jame dirba specialistas, apmokytas specialiais prietaisais imti kvapų, t. y. oro, mėginius.

"Tam reikalingi specialūs maišai, pagaminti iš nepralaidaus ir bekvapio plastiko bei siurbliai, kurių vamzdeliai taip pat yra iš specialios rūšies plastiko", - sakė G. Grikšienė.

Maišeliai su oru bus gabenami į laboratoriją Latvijoje - Lietuva kol kas nėra įsigijusi brangios kvapų ištyrimui reikalingos aparatūros.

Tuo atveju, jeigu skundų bus sulaukta dėl įmonių, kuriose esama taršos šaltinių, veiklos, jos pačios turės rūpintis šių inventorizacija, prireikus imti kvapų mėginius ir kontroliuoti, kad kvapų koncentracija neviršytų nustatytų normų.

Padės žemėlapiai

Vienytis kovai su nemaloniais kvapais klaipėdiečiai dar nesuskubo, tačiau prieš porą metų keli miestelėnai, susibūrę į pilietinę iniciatyvą "Už miestą be triukšmo", iškėlė transporto priemonių bei uosto krovos darbų keliamo triukšmo problemą ir siūlė spręsti ją centralizuotai.

Politikai pritarė jų idėjoms ir netrukus savivaldybės lygiu buvo suburta komisija iš įvairių jos administracijos skyrių, Klaipėdos policijos Viešosios tvarkos biuro bei Visuomenės sveikatos centro atstovų.

Komisijai, vadovaujamai Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, teko išnagrinėti kelis gyventojų skundus.

"Žmonės piktinosi taksi triukšmu Žvejų gatvėje, kurį sureguliavome kelio ženklais. Buvo kreipimųsi ir dėl bendrovės "Kuusakoski" keliamo triukšmo, tačiau šiuo atveju jis neviršijo leistinos normos", - įstrigusias situacijas prisiminė L. Dūda.

A. Šlepetienės teigimu, iki 2012-ųjų turi būti parengtas Klaipėdos triukšmo žemėlapis. Nustačius zonas, kuriose būtina triukšmo prevencija, Visuomenės sveikatos centro specialistai galės vertinti situaciją ir savo iniciatyva, nelaukdami gyventojų skundų.

Dėl žemėlapių esama ir daugiau idėjų. Pavyzdžiui, svarstoma patobulinti aplinkos monitoringo programą, pagal kurią mieste atliekami triukšmo matavimai, matuojama įvairių oro teršalų koncentracija, vykdomi hidrologiniai, hidrogeocheminiai ir hidrobiologiniai tyrimai.

Klaipėdos mero pavaduotojos Juditos Simonavičiūtės manymu, prieš perkant monitoringo paslaugą - viešuosius pirkimus ketinama rengti šiemet arba kitąmet, būtų tikslinga nustatyti, kurie miesto rajonai prašosi daugiau dėmesio vienai ar kitai tyrimų sričiai. Pavyzdžiui, dėl išmetamųjų dujų arba lakiųjų naftos produktų junginių. Tai, mero pavaduotojos nuomone, leistų susidaryti aiškesnį miesto situacijos vaizdą ir atitinkamai kreipti prevenciją.

Kvapų aspektas monitoringo tyrimų įvairovėje nėra specialiai išskirtas, tačiau, galimas daiktas, ateities perspektyvoje jam bus skiriama daugiau dėmesio, mano specialistai.

Verslas investuoja

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad kitų metų pradžioje valstybės valdoma AB "Klaipėdos nafta" turėtų likviduoti paskutinį aplinkinius gyventojus erzinančių kvapų šaltinį - bus pastatytas rekuperatorius, kuris surinks angliavandenilių garus, kylančius perpilant produktus iš geležinkelio cisternų.

Anot "Klaipėdos naftos" gamybos direktoriaus Gedimino Vitkausko, įmonėje yra trys kvapų šaltiniai - rezervuarai, krantinės ir geležinkelio estakados.

"Beveik visi rezervuarai yra statyti neseniai, juose įrengti vadinamieji kvėpuojantys vožtuvai, plaukiojantys pontonai, sustabdantys produktų garavimą. Krantinėse problema irgi yra išspręsta - čia susidarantys benzino garai yra sudeginami specialiu fakelu. Liko tik geležinkelio estakada. Nors ir dabar kvapų išmetimai neviršija normų - yra už jas kelis kartus mažesni, tačiau žmogaus nosis yra jautresnė, ir net tokie kvapų kiekiai dirgina", - aiškino G. Vitkauskas.

Anot jo, nuspręsta statyti rekuperatorių, kuris surinks garus ir pavers juos produktu. Į tokį įrenginį gali ateiti garai, kurių kubiniame metre - iki 30-60 tūkst. mg produkto, o po rekuperacijos į aplinką pateks tik 150 mg/kub. m. Tokio kiekio, anot G. Vitkausko, žmonės jau nejaus.

Viešųjų pirkimų konkursas rekuperatoriui įsigyti buvo paskelbtas sausio pradžioje. Tikimasi, jog 5-7 mln. litų vertės projektas bus užbaigtas kitų metų pradžioje.

Prie aplinkosaugos prisidės ir kita įmonės investicija - vietoje keturių dar sovietmečiu statytų rezervuarų iškils du nauji. Angliavandenilių išmetimai iš jų bus 10 kartų mažesni nei šiuo metu iš esamų rezervuarų.

Šių metų sausį pranešta, kad Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje veikianti biodyzelino gamykla "Mestilla" Vokietijoje įsigijo oro valymo įrenginį skruberį, kuris esą padės neutralizuoti į aplinką patenkantį kvapą. Naujosios technologijos gamykloje bus sumontuotos šį mėnesį. Į oro valymo įrenginį "Mestilla" investavo apie 300 tūkst. litų.

Tai jau antroji gamyklos investicija, siekiant išspręsti vadinamojo "blynų" kvapo problemą. 2009 m. į gamyklos ventiliacijos sistemas buvo sumontuoti specialūs "Spraying System" purkštukai, kuriais, įpurškiant į oro srautą vandeniu atskiestą kvapus naikinantį reagentą, yra "plaunamas" oras. Į šios sistemos įdiegimą bendrovė investavo apie 200 tūkst. litų.

"Biodyzelino gamybos technologija pasaulyje yra labai nauja, todėl net Vakarų Europos šalys dar neturi pakankamai patirties, kaip 100 procentų panaikinti gamybos procese atsirandančius kvapus. Pirmoji "oro plovimo" sistema pasitvirtino iš dalies - kvapas sumažėjo, tačiau, pasisukus vėjui, ypač šaltuoju metų laiku, artimiausių namų gyventojai jį vis dar gali justi", - sako "Mestillos" gamybos direktorė Margarita Salytė.

"Gamyklos tvarkosi"

Liudvikas DŪDA, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktorius

Kvapai, žinoma, subjektyvus dalykas. Ir per didelė gerų kvepalų koncentracija gali būti visai nemaloni. O kalbant apie Klaipėdos orą, daugiausia gyventojų dėmesio sulaukia didžiųjų miesto pramonės objektų skleidžiami specifiniai kvapai. Mano žiniomis, bendrovė "Klaipėdos nafta", kurios skleidžiami kvapai trikdo miesto šiaurinės dalies gyventojus, šiemet ketina sumontuoti naują įrenginį, neutralizuosiantį naftos garus. Vadinamasis blynų kvapas, pietinę miesto dalį pasiekiantis iš biodyzelino gamyklos "Mestilla", šiemet turėtų išnykti įrengus naują oro valymo įrenginį.