Šilutiškius ir naujienas bei įvykius iš Lietuvos kultūros sostine šiemet paskelbtos Šilutės sekančius šie pranešimai padalino į dvi priešiškas stovyklas – už ir prieš. Negana to, pastaruoju metu galima pastebėti šioje informacijoje atsiradusių nepageidautinų reiškinių: dėl kilusio tariamo neaiškumo oficialioje ir neoficialioje aplinkoje vis labiau privengiama vartoti iki tol su entuziazmu visur afišuotą Šilutės 500 metų jubiliejų. Šiuo metu Šilutė mieliau reklamuojama kaip 2011 m. Lietuvos kultūros sostinė, o apie miesto solidų penkių amžių istorijos jubiliejų kalbama jau tik puse lūpų.
Minėti sensacingi pranešimai ir televizijos reportažai dėl neva klaidingo Šilutės 500 metų jubiliejaus, kurie sukėlė sumaištį ne vien paprastų šilutiškių galvose, pagreitį įgavo po viešo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorės dr. Silvos Pocytės pasisakymo per Klaipėdos universiteto ir jo padalinių vadovų priėmimą Šilutės r. savivaldybėje. Anot istorikės, 1511 metų vasario 23 d. rašytiniuose šaltiniuose buvo pirmą kartą paminėtas ne miesto, bet vietovės pavadinimas – karčema šile, Šilokarčema, kuri vėliau išaugo į Šilutės miestą. Esą todėl nevalia sakyti, kad Šilutės miestas šiemet mini įkūrimo 500 metų sukaktį.
S. Pocytės teigimu, viešojoje erdvėje mirga klaidingų pranešimų, kad Šilutės miestui sueina 500 metų. Derėtų sakyti ir rašyti, kad šiemet sueina 500 metų, kai rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą buvo paminėtas vietovės – Šilokarčemos, karčemos šile pavadinimas. Miesto statusas Šilutei buvo suteiktas tik 1941-ųjų rugsėjį, todėl išeitų, kad Šilutės miestui šiemet sueina viso labo 70 metų. Panašiai istorikė teigė viename interviu šalies dienraščiui. Šią, tariamai sensacingą žinią mėginta išplėtoti 2011 m. kovo 18 d. "Balticum" televizijos žinių laidos reportaže.
Galima numanyti, kad tokie istorikės pareiškimai negalėjo nesukelti reakcijos, nuomonių supriešinimo. Po straipsniais pasirodė pasipiktinusių skaitytojų nevisiškai korektiški komentarai. Daugelis, pagauti emocijų, šiuos istorikės pareiškimus priėmė kaip apšmeižimą, neatleistiną, nekorektišką poelgį. Šilutiškiai greičiausiai dėl kilusio sutrikimo ir nežinios apie 500 metų jubiliejų ėmė kalbėti vis atsargiau ir santūriau.
Iš tiesų, šią kilusią audringą reakciją derėtų vertinti kaip dėl užvaldžiusių emocijų atsiradusį nesugebėjimą išgirsti ar įdėmiai įsiklausyti į istorikės išsakytus teiginius. Jei dar kartą dėmesingai perskaitytume tai, ką S. Pocytė mėgino pasakyti, suprastume, kad jos žodžiuose "eretiškų“, tuo labiau sensacingų teiginių, kuriais turėtume piktintis, nėra. Jos pasisakymus verta laikyti vertingomis rekomendacijomis, pastabomis bei perspėjimais, kurių pagrindinis tikslas – apsaugoti mus nuo pernelyg laisvo kai kurių sąvokų ir terminų traktavimo. Moralas būtų toks: šiek tiek precizijos dar niekam nepakenkė.
Istorikė neneigia, kad Šilutei sukanka 500 metų. Tačiau ji neigia, kad Šilutės miestui sukanka tiek metų. S. Pocytė pabrėžtinai siūlo skirti miesto ir gyvenvietės terminus. Prieš 500 metų buvo paminėta/įkurta Šilutės gyvenvietė/ kaimas, bet ne miestas. Paprastai gyvenvietė miestu tampa, kai jai suteikiamos miesto teisės (pvz., Liubeko, Magdeburgo, Kulmo miesto teisės).
Štai, Klaipėda pirmą kartą paminėta 1252 m., tačiau miesto teisės jai suteiktos po 5 metų, 1257 m. Vilnius pirmąkart paminėtas 1323 m., tačiau miesto teisės suteiktos tik 1387 m. Panevėžys pirmą kartą minimas 1503 m., bet miesto teise gavo 1792 m., Tauragės įkūrimo data – 1499 m., tačiau miestu tapo tik 1924 m. ir t.t.
Jeigu laikysimės šio požiūrio, Šilutės miestui išties – viso labo tik 70 metų: miesto teisės Šilutės gyvenvietei buvo suteiktos 1941 m. rugsėjo 27 d. Tuomet kartu su miesto teisėmis buvo patvirtintas ir būdingiausias miesto atributas – herbas. Iki tol Šilutė kartais netgi pašiepiamai buvo vadinama didžiausiu kaimu Rytprūsiuose.
Tačiau, kad Šilutei, kaip gyvenvietei, šiemet sukanka 500 metų, turbūt niekas neišdrįs paneigti ir užginčyti. To, kaip jau minėta, nesiekia paneigti ir istorikė S. Pocytė. 1511 metai laikytini ne tik kaip gyvenvietės pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose data, tačiau ir gyvenvietės įkūrimo metai. Pagal susiklosčiusią tradiciją gyvenvietės, kaimo, miestelio ar miesto įkūrimo data laikomas pirmasis jų paminėjimas dokumentuose.
Istorikės pastabos, sukėlusios tiek daug aistrų ir emocijų, regis, išėjo netgi į naudą – S. Pocytė mums priminė visų primirštą ir 500 metų jubiliejaus užgožtą 1941 m. datą – Šilutės miesto 70 metų jubiliejų. Tad Šilutė šiemet turi netgi du "apvalius“ jubiliejus – 500 metų nuo gyvenvietės pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose, taigi, nuo gyvenvietės įkūrimo, ir 70 metų, kai Šilutei buvo suteiktos miesto teisės. Mums lieka tik pasistengti tiksliau elgtis su vartojamomis sąvokomis.
Darius BARASA, Šilutės muziejaus istorikas
Rašyti komentarą