Ilgasis Vėlinių savaitgalis praėjo ramiai

Nors Klaipėdoje individualių transporto priemonių eismas į Lėbartų ir Joniškės kapines buvo ribojamas, anot Kelių policijos pareigūnų, didesnio mašinų srauto kapinių link sulaukta tik šeštadienį. Kitomis dienomis, pasak budėjusių pareigūnų, kapinių lankymas vyko sklandžiai, automobilių srautas pasiskirstė, nekilo spūsčių ar incidentų kelyje. Todėl lapkričio 1- ąją buvo atidarytas eismas iš Klaipėdos per Rimkus važiuojantiems Lėbartų kapinių link, nors anksčiau kapines buvo galima pasiekti tik aplinkkeliais, o sugrįžti per Rimkus.

Tiek Lėbartų, tiek Joniškės kapinėse netrūko vietų ir automobiliams pastatyti. Kelių policijos ekipažai budėjo ties įvažiavimais į abejas kapines, reguliavo eismą, nurodė, kur galima statyti automobilius, teikė informaciją. Antradienį daug žmonių vyko į pamaldas uostamiesčio bažnyčiose, kuriose buvo aukojamos Šv. Mišios už mirusiuosius. Šv. Mišios buvo aukojamos ir Lėbartų bei Joniškės kapinėse, o po jų vyko gedulingos procesijos mirusiesiems pagerbti. Norintieji galėjo pašventinti savo artimųjų kapų paminklus.

Gėlių perkama vis mažiau

Didelio pirkėjų antplūdžio nepajuto ir prie Lėbartų kapinių gėlėmis prekiaujantieji. Pasak prekybininkų, žmonės šiemet labiau pirko mažesnes puokštes ar gėlių kompozocijas, labiau tikras, o ne dirbtines gėles. Populiarios buvo žalumynų kompozicijos su tikromis ir dirbtinėmis gėlėmis ar vien tik žalumynų kompozicijos.

Prekybininkai ilgėjosi tų laikų, kai žmonės negailėdavo pinigų didelėms gėlių puokštėms, krepšeliams. Lėbartų prekiautojai gėlėmis skundėsi, kad jų verslui pakenkė ne tik sunkmetis, bet ir tai, kad nebeleidžiama atvykusiems į kapines statyti automobilių kelio pakraščiuose ir pagrindinėje aikštėje prie vartų, todėl daugelis pirkėjų nebeužsuka prie prekystalių.

Nepamiršo senų kapinių

Šiemet daugiau žvakių sužibo ir senosiose, nuo neatmenamų laikų nebelaidojamose kapinaitėse, kuriose atgulusiųjų ramybę saugo tik šimtamečiai medžiai. Klaipėdos rajone yra 226 neveikiančios senos kapinaitės, kuriose buvo laidojama XIX – XX a. pradžioje. Šimtametės kapinaitės yra įregistruotos Kultūros vertybių registre ir kasmet jų tvarkymui savivaldybė kiekvienai seniūnijai skiria lėšų. Kai kuriose seniūnijose yra itin daug senųjų kapinaičių – pavyzdžiui, Endriejavo seniūnijoje yra 25 senosios, tarp jų ir nuo maro mirusių žmonių kapinaitės.

Ir per šias Vėlines vietos gyventojai, ypač jaunimas, buvo pakviesti aplankyti šias kapinaites, nugrėbti rudeninius lapus, papuošti kapus eglių šakelėmis, uždegti po atminimo žvakelę. Tikimąsi, kad pernai pradėta senų kapinių atminimo akcija „Nė vienas nežinome, kada būsime pamiršti“, taps kasmetine tradicija.