Dar rugpjūčio pabaigoje papūtus pirmiesiems stipresniems vėjams nuo jūros pakrantės paplūdimys buvo nuklotas stebuklingomis Baltijos bangų šiukšlėmis.
Įvairios jūržolės, dumbliai, kriauklės, pagaliukai kaip medus bites traukia gintarautojus, kurie jau pasipylė ties Karkle, Nemirseta. Būtent čia pasirodė gausybė jūros šiukšlių sąnašų.
O jos ypatingos tuo, kad slepia įstrigusio gintaro gabaliukus, nors tikrieji gintarautojai tiesiog brenda į bangas ir keseliais (tinklinis maišelis, pritaisytas ant kartelės) gaudo stambiausias šiukšles. Jose tikimasi pagauti ir solidžių gintaro grynuolių.
„Vasarą nebuvo vėjo, bangų, o dabar kartkartėmis jau papučia „gintarinis“ vėjas nuo jūros. Ir tada Baltija meta gintarą. Reikia stipresnių rudeninių uraganų, tuomet visas pajūris trauks gintaro žvejus“, - LŽ pasakojo gintaro gaudymo ekskursijas turistams vedantis klaipėdietis Igoris Osnačius.
Jis prognozavo, kad gintarautojų desantas šiemet bus dar didesnis nei pernai. Mat dėl įvairių priežasčių, politinės krizės Ukrainoje lietuviams užsivėrė Kaliningrado gintaro kasyklų durys.
„Gintaro žaliava brangsta, jos trūksta, įvežti nebeleidžiama, todėl natūralu, kad rudenį žmonės plūsta į pajūrį tikėdamiesi Jūratės ašarų prisižvejoti“, - teigė I. Osnačius.
Patyrę gintarautojai porina, jog svarbiausia – mokėti „skaityti“ vėją.
Pavyzdžiui, Kuršių nerijoje reikia rytų, pietryčių vėjo, o vakaris nieko gera neneša. Netinka ir didelės bangos, nes gintaras lieka toliau nuo kranto, gintaro žvejams reikia grįžtamosios povandeninės srovės į krantą.
O pajūrio ruože nuo Melnragės iki Šventosios, žemyne, reikia būtent vakarų, pietvakarių vėjo. Paprastai daugiausia gintaro žvejų renkasi ties Olando Kepure, Karklėje, ir ruože nuo jos iki Nemirsetos. Mat ten yra įlankos, kuriose ir nusėda gintaras. Iškyšuliai yra kaip gaudyklės.
„Visi klausia, kur reikia gaudyti? Žiūrėkite į paukščius, kirus. Ten, kur jie po audros skraido virš bangų, matyti tokia tamsi dėmė, visokių jūros šiukšlių košė, ten ir gintaras. Reikia ieškoti jūros išplautų, skalaujamų stambesnių nugludintų pagaliukų, šiukšlių, negyvų žuvų, krevečių. Tai sufleriai, kur metamas gintaras“, - pasakojo I. Osnačius.
Galima gaudyti ir atsistojus nugara į jūrą: grįžtanti banga išsiskleidžia kaip vėduoklė ir joje galima pamatyti gintaro. Kai kurie žvejai net specialiai įsibridę ilgai žiūri į besiritančias bangas ir laukia, kol jose švystelės gintarinė ašara, o gal ir didelis gabalas. Kartą nepagausi, daugiau niekada nebegrįš.
Rašyti komentarą